Energetikos ir technikos muziejuje baltarusių menininkai Sviatlana Petuškova ir Andrejus Šaporovas kuria spausdinimo presą, kuriuo Pranciškus Skorina atspausdino pirmąją knygą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Vyras ir žmona, abu grafikai, 2020 metais dėl politinio persekiojimo buvo priversti bėgti iš Baltarusijos. Prieglobstį rado Vilniuje, čia dabar gyvena ir kuria.
„Mažoji kelionių knygelė“ 
Sviatlana Petuškova ir Andrejus Šaporovas 
Pranciškaus Skorinos spaustuvėje naudotas spausdinimo presas 
2022-ieji paskelbti P. Skorinos metais – kitąmet sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė ir išspausdinta pirmoji knyga LDK – P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ (1522).
P. Skorina – knygų spausdinimo LDK pradininkas, spaustuvininkas, knygų leidėjas ir tarpkultūrinio dialogo puoselėtojas – Baltarusijoje laikomas viena didžiųjų istorinių asmenybių. „Šis projektas mums yra simbolinis, – pasakojo A. Šaporovas. – Esame baltarusiai, senovinės spaudos technikos tyrinėtojai ir saugotojai. Kai dėl politinio persekiojimo atsidūrėme Vilniuje, ieškojome galimybių tęsti veiklą. Sužinojome, kad ateinančius metus Lietuvoje planuojama paskelbti P. Skorinos metais. Tada, bendradarbiaudami su Energetikos ir technikos muziejumi, ir parengėme šį projektą.“
Pabėgimas iš Baltarusijos
S. Petuškova yra grafikė, meno kuratorė, jos vyras A. Šaporovas – grafikos dizaineris. 2019 metais Minske jie įkūrė Baltarusijos grafikos namus, rengė parodas, dirbtuves, aukcionus ir šiuolaikinio meno festivalius.
Po prieštaringai vertinamų 2020-ųjų Baltarusijos prezidento rinkimų A. Šaporovas pradėjo kūrinių seriją „Penkios Aliaksandro Lukašenkos režimo gedėjimo stadijos“. Vos spėjęs užbaigti du, buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už ironiškų meno kūrinių publikavimą.
„Turbūt serija nebuvo vienintelė priežastis. Viešai išreiškėme savo politines pažiūras. Kai buvo pradėtas baudžiamasis procesas, buvau iškviestas į Vidaus reikalų ministeriją. Žinoma, kad ten žmonės įeina ir nebeišeina. Supratome, kad turime dvi dienas išvykti iš šalies“, – kalbėjo A. Šaporovas.
„Freedom House“ organizacija padėjo menininkams kirsti sieną į Lietuvą. „Sukūrėme pasakojimą, kad esame menininkai, vykstantys į plenerą Lietuvoje. Pasiėmėme dažų, drobių, popieriaus – tik tiek daiktų, kiek nesukeltų įtarimo, – ir šunį. Manėme, kad namus paliekame trumpam – porai mėnesių. Suvokimas, kad teks užsibūti, man buvo šokiruojantis“, – prisiminė Sviatlana.
Iš kalėjimo – į kalėjimą
Dalis Sviatlanos ir Andrejaus kolegų taip pat pabėgo: į Ukrainą, Lenkiją ar Vokietiją. „Kita dalis, turbūt dar apie trečdalį, perėjo kalėjimo sistemą ir tuomet pabėgo iš šalies. Likusieji susitaikė su esama situacija, ištrynė ankstesnius įrašus socialiniuose tinkluose ir dabar kuria apolitišką meną“, – sakė Andrejus.
Ir anksčiau jis kūrė politinį ir socialinį meną, kritikavo Vladimirą Putiną ir Aleksejaus Navalno areštą. Vasarą Vilniaus Lukiškių kalėjime pora surengė instaliacijų parodą „27“ apie 27 A. Lukašenkos valdymo metus. „Pabėgome iš kalėjimo – atsidūrėme kalėjime, – juokavo Sviatlana. – Politinė tematika buvo traumuojanti, nuvargino mane. Todėl dabar pasinėriau į priešingą kūrybą – tapau aktus. Be to, senoji grafika man atrodo reikšminga ir turinti išliekamąją vertę.“
Menininkai ir toliau kuruoja Baltarusijos grafikos namų veiklą, moko kitus menininkus, kaip dirbti su ten esančia įranga, tik dabar tai daro nuotoliniu būdu. „Esame vieni nedaugelio senovinės spausdinimo įrangos, ypač litografijos, specialistų. Sužinoję, kad ateinantys metai paskelbti P. Skorinos metais, pagalvojome: „Kas daugiau, jei ne mes?“ – sakė Sviatlana.
Bendra istorija
P. Skorina itin svarbus baltarusių kultūrai ir istorinei atminčiai, nes rašė senąja rusėnų kalba, stengėsi Bibliją padaryti prieinamą ir suprantamą paprastiems žmonėms. Jis apkeliavo daugelį Europos šalių tuo metu, kai Europoje plito humanizmo idėjos, buvo pažangus ir progresyvus žmogus.
P. Skorina naudojo rankinį spausdinimo presą pagal Johanno Gutenbergo išrastas stakles, kurios paspartino knygų leidybą visame pasaulyje. „Tikslių duomenų neturime – P. Skorina galėjo įdiegti ir patobulinimų, – svarstė Andrejus. – Apžiūrėjome spausdinimo mašinas įvairiuose muziejuose – seniausią jų, XVII amžiaus, galima rasti Vokietijoje. Nėra išlikę daug pavyzdžių, nes medinės spausdinimo staklės dažnai sudegdavo gaisruose. Pritaikėme informaciją apie viduramžiais egzistavusias ir gamybai naudotas medžiagas ir taip atkūrėme šį presą.“
Menininkai taip pat atkurs P. Skorinos naudotą šriftą, išmokę muziejaus gidus naudotis spausdinimo presu, sukurs naują edukacinę programą. Jie viliasi atspausdinti ir istorinės „Mažosios kelionių knygelės“ kopiją. Vieną iš originalų Baltarusijoje įsigijo kandidatas į prezidentus, meno kolekcininkas Viktoras Babarika. Kai jis buvo nuteistas, areštuota V. Babarikos kolekcija nugulė „Art-Belarus“ galerijos archyve. „Prieš porą mėnesių areštas panaikintas ir knyga vėl išvydo dienos šviesą. Turime spausdinimo presą, turime knygą – galime atkurti ir jos kopiją – tai būtų svarbus įvykis“, – įsitikinusi S. Petuškova.
Šis Energetikos ir technikos projektas skirtas paminėti P. Skorinos metams ir interaktyviai pristatyti kultūros paveldui. Jo metu bendradarbiaujant su profesionaliais menininkais iš Baltarusijos – A. Šaporovu ir S. Petuškova – atkurtas P. Skorinos spaustuvėje naudotas spausdinimo presas. Gruodžio 31 d. eksponatas papildys muziejaus Pramonės ekspoziciją. 2022 m. bus pristatytos edukacinės ir kūrybinės programos, leidžiančios visuomenei geriau susipažinti su senąja spausdinimo technologija, P. Skorinos veikla ir darbais.
Projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.