Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Mokslas ir švietimas»Istorijos mokytojas: „Mokinius išmokome begalės faktų, jų galvose nesuformuojančių jokių prasminių ryšių“
Mokslas ir švietimas

Istorijos mokytojas: „Mokinius išmokome begalės faktų, jų galvose nesuformuojančių jokių prasminių ryšių“

ATNAUJINTA:10 balandžio, 2017Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Artėja egzaminų laikotarpis, o su juo – ir neišvengiama diskusija dėl „neteisingų“, „netikslių“ ir „mokymo programų neatitinkančių“ egzaminų užduočių, pasvarstymai, kad „anksčiau žmonės mokėsi geriau“. Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) istorijos mokytojas Domas Boguševičius ramina – populiarus viešojoje erdvėje dabartinės ir sovietmečiu užaugusios kartos žinių lyginimas yra iš principo klaidingas.

„Reikėtų suvokti, kad gyvenimas sovietiniame informaciniame vakuume ir dabarties informacijos perteklius neleidžia adekvačiai gretinti skirtingų kartų. Vertinant šiandienos mokinius akcentuojamos ne tiek žinios, kiek jų vieta ugdymo visumoje“, – teigia mokytojas, KTU renginyje moksleiviams pristatęs dažniausias istorijos brandos egzaminų klaidas.

Tiesa, mokytojas sutinka, jog istorijos žinias įvertinti nelengva.

D. Boguševičiaus paskaita „Didžiausios daromos klaidos istorijos brandos egzamine“ – tai „Pasiruošk brandos egzaminams su KTU“ renginių ciklo, kuriame dalyvauja moksleiviai iš visos Lietuvos, dalis. Renginyje dalyvavo 150 moksleivių.

Istorija – tai prasmių visuma, o ne faktų rinkinys

Šiuolaikinėje visuomenėje moksleivių įgytos žinios vertinamos siejant jas su išsiugdytomis vertybėmis ir taikymu. Tačiau, pasak D. Boguševičiaus, neretai nutinka taip, kad abiturientai per istorijos pamokas būna išmokomi begalės enciklopedinių faktų, kurie jų galvoje nesuformuoja jokių prasminių ryšių.

Nors gebėjimas suvokti istoriją, kaip prasmių visumą, turėtų atsidurti vertinimo centre, būtent šios srities mokinių pasiekimai yra patys prasčiausi.

„Manyčiau, geriausia, ką gali padaryti mokiniai, – dar vienuoliktos klasės pradžioje susipažinti su istorijos egzamino programa, kad labai aiškiai žinotų, ką turi mokėti egzaminui, ir neblaškytų savęs pertekline informacija. Susipažinę su programa moksleiviai turėtų įvertinti savo pasirengimą egzaminui“, – rekomendavo istorijos mokytojas.

Savanorystė muziejuje – būdas mokytis istorijos

Jis siūlo atkreipti dėmesį ir į papildomo rengimosi egzaminui būdus. Nors pastaruoju metu ypač išaugo internetinių produktų, skirtų ruoštis egzaminams, pasiūla ir atsirado nemažai specializuotų programėlių išmaniesiems telefonams, vis dar galima rinktis tradicinius mokymosi būdus: vadovėlių, įvairių konspektų studijas, ankstesnių metų egzaminų užduočių sprendimus.

„Man labai patinka visi būdai, kurie „įdarbina“ istorijos žinias: galima pabūti gidu muziejuje savo šeimai ir draugams, organizuoti istorinės tematikos ekskursijas ar užsiimti panašia veikla – visa tai irgi yra papildomas ruošimasis egzaminui“, – sakė D. Boguševičius.

Pilietiškumo ugdymas būtinas dar mokykloje

KTU specialistų teigimu, šiomis dienomis mokiniai turėtų gauti kuo daugiau žinių apie pilietiškumą, socialinę atsakomybę. Pilietiškai sveika visuomenė yra ta, kuri aktyviai ir įvairiomis formomis įsitraukia į viešojo valdymo procesus, kurios nariai turi pakankamai gebėjimų, žinių ir pasitikėjimo prisidėti prie socialinių, ekonominių ir intelektualinių pokyčių valstybėje.

„Pilietiškumo ugdymas yra labai ilgas ir didelio nuoseklumo reikalaujantis procesas, o švietimo politikos misija ir yra prisidėti prie sveikos pilietinės visuomenės kūrimo. Pastebime, kad į KTU įstojusių studentų pilietiškumo samprata yra skirtinga, nes jie baigę įvairias mokyklas, atėję iš įvairios socialinės aplinkos“, – teigia KTU Europos studijų, Viešojo valdymo, Socialinės politikos ir Sociologijos studijų programų vadovė Eglė Vaidelytė.

Pasak socialinių mokslų daktarės E. Vaidelytės, vis dėlto studijų metu studentai atsiskleidžia kaip socialiai atsakingos, pilietiškos asmenybės, dauguma jų tampa aktyviais viešojo valdymo sistemos dalyviais tiek Lietuvos, tiek Europos Sąjungos lygmeniu.

Prasideda registracija į kitas projekto „Pasiruošk brandos egzaminams su KTU“ paskaitas. Iki balandžio pabaigos bus pristatytos dažniausiai pasitaikančios klaidos chemijos, fizikos, informatikos brandos egzaminuose, bus skaitomos paskaitos, skirtos psichologiniam pasirengimui egzaminams. Daugiau informacijos: http://ktu.edu/lt/socialiniu-humanitariniu-mokslu-ir-menu-fakultetas/ivykis/pasiruosk-brandos-egzaminams-su-ktu-0

KTU nuotr.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKą svarbu žinoti deklaruojantiems pajamas
Kitas straipsnis Lietuvos regionuose bus teikiama nemokama teisinė pagalba

Susiję straipsniai

VU doktorantas: supratau, kad galiu prisidėti prie prestižo kūrimo Lietuvoje

5 gegužės, 2026

Kodėl dalis nemėgsta matematikos – ir ar tikrai?

4 gegužės, 2026

Vietinė įmonė ar tarptautinė? Tyrimas atskleidė, kaip studentai renkasi darbdavius

27 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.