Lietuvos moksleiviai patenkinti savo gyvenimu, tačiau daugėja irzlumo ir nervingumo. Taip pat Lietuvai vis dar sunkiai sekasi kovoti su paauglių patyčiomis, kurios gana silpnai mažėja. Nors per pastaruosius kelerius metus tarp paauglių sumažėjo alkoholio vartojimas ir rūkymas, tačiau tarptautiniu mastu vis dar esame tarp rizikingiausių šalių, rodo naujausi Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo (HBSC) duomenys.
Gegužės 19 dieną paskelbta tarptautinė HBSC tyrimo ataskaita atskleidžia 2017–2018 metų rezultatus 45-ose pasaulio šalyse – Europoje ir Kanadoje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva tyrimą Lietuvoje atliko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai.
Naujausioje tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad tarptautiniu mastu matomas 11–15 metų paauglių psichikos gerovės prastėjimas. Tarp pagrindinių iššūkių taip pat išlieka nepakankamas fizinis aktyvumas, nepalankūs mitybos įpročiai, taip pat nepakankamai mažėjantis rizikingos elgsenos paplitimas.
Gyvenimu patenkinti, bet patyčios nesitraukia
Vertinant paauglių psichikos sveikatos ir gerovės ypatumus pastebėta, kad įvairiose šalyse po truputį daugėja irzlumo, nervingumo, prastos nuotaikos. Tai nustatyta ir Lietuvoje – šiuo požiūriu mūsų šalis yra tarptautinio sąrašo viduryje, o jauniausioji 11-mečių grupė yra pastebimai palankesnėje situacijoje nei jų bendraamžiai Europoje. Lyginant su Europos vidurkiu, Lietuvos moksleiviai yra labiau patenkinti savo gyvenimu, taip pat šiek tiek labiau vertina savo sveikatą.
Kita vertus, vis dar nerimą kelia ypač išplitusios patyčios. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvos moksleiviai nurodo didžiausią šio reiškinio paplitimą. Nors patyčių visoje Europoje ir Lietuvoje per pastaruosius 4 metus mažėjo, tačiau labai nežymiai.
Tyrimas rodo, kad kinta ne tik patyčių forma, bet ir jų vieta – vis labiau populiarėja internetinės patyčios, o šiuo klausimu Lietuva taip pat yra tarp „lyderiaujančių“ šalių. Mokslininkų teigimu, labai svarbu Lietuvoje tęsti patyčių prevencines programas, jas orientuojant tiek į pačius vaikus, tiek į bendruomenes ir mokyklas.
Ankstesni LSMU mokslininkų tyrimai parodė, kad išaugusios patyčios tiesiogiai susijusios su prastesne socialine parama iš mokytojų, bendraamžių ir šeimos. Socialinės paramos atžvilgiu kitų šalių kontekste Lietuva taip pat yra tarp prasčiausių.
Moksleivių gyvensena prasta
HBSC tyrime taip pat vertinti moksleivių gyvensenos įpročiai. Tarptautinėje ataskaitoje nurodoma, kad ir toliau mažėja jaunuolių fizinis aktyvumas – tiek intensyvus, tiek kasdienis, laisvalaikio. Tai matoma ir Lietuvoje – intensyvaus fizinio aktyvumo požiūriu Lietuvos moksleiviai yra pasyviųjų šalių grupėje. Pasak mokslininkų, fizinis aktyvumas yra ypač svarbus sveikatos aspektas, iš dalies galintis kompensuoti ar sušvelninti nepalankią psichoemocinę savijautą.
Lyginant paauglių mitybos įpročius tarptautiniame kontekste, Lietuvos jaunuoliai mažiau vartoja saldumynų ir gazuotų saldžiųjų gėrimų, tačiau daugeliu mitybos atžvilgių Lietuva yra žemiau vidurkio. Tai matoma tiek vertinant vaisių, daržovių vartojimą, tiek pusryčiavimo dažnumą. Ypač prasta padėtis kalbant apie burnos higieną – mūsų šalyje paaugliai gerokai rečiau reguliariai valosi dantis. Nepaisant šalies pažangos, šiuo atžvilgiu Lietuva yra artimesnė posovietinėms šalims nei Vakarų Europai.
Per pastaruosius metus tarp Lietuvos paauglių šiek tiek sumažėjo alkoholio vartojimas ir stabilizavosi rūkymas, tačiau, vertinant tarptautiniu mastu, mūsų šalies moksleiviai vis dar yra tarp rizikingiausių šalių.
Mokslininkai pabrėžia, kad pastangos sprendžiant paauglių visuomenės sveikatos problemas turėtų būti intensyvesnės, kryptingesnės ir įvairiapusiškesnės. Kalbant apie jaunuolių gyvenseną ir sveikatą, svarbu nepamiršti psichologinių ir socialinių dirgiklių gausos jų kasdienybėje, o greta anksčiau pagrindiniais laikytų fizinės sveikatos rodiklių reikia atsižvelgti ir investuoti į psichoemocinę savijautą. Čia svarbu tiek asmeninės jaunuolių pastangos, tiek šeimos, bendruomenės, valstybės parama, kuri turėtų būti ne vien tik finansinė.
HBSC yra ilgametis moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas, pagal bendrą protokolą atliekamas kas 4 metus.