Mažieji miestai ir miesteliai tuštėja, nes daug jaunimo, darbingo amžiaus žmonių keliasi į šalies didmiesčius ar ieško mokslo, karjeros perspektyvų užsienyje. Tokia tendencija itin dažnai pabrėžiama šiandienėje žiniasklaidoje. Tačiau vyksta ir atvirkštinis procesas: paragavę gyvenimo už gimtojo krašto ar šalies ribų, neretai jauni žmonės supranta, kad viskas, ko jiems reikia, yra gimtinėje. Šis suvokimas iš užsienio parvedė ir anykštėnę Irmą Laurinavičiūtę.
Veiklos Irmai gimtajame mieste nestinga. Trijų vaikų mama ne tik spėja suktis keliuose darbuose, bet ir aktyviai įsitraukia į miesto visuomeninį gyvenimą – trečius metus vadovauja veikliai Anykščių naujų vėjų bendruomenei. Su ja kalbėjomės apie tai, kas žmones skatina burtis į bendruomenes, kaip jos keičia miestų veidą ir kokią prasmę turi savanoriška veikla.
Bendruomenė atvėrė naujų galimybių
I. Laurinavičiūtė gimė ir užaugo Anykščiuose. Baigusi kultūros vadybos bakalauro studijas, dirbo renginių organizavimo srityje. Vėliau su šeima išvyko į Belgiją. Po penkerių metų sugrįžo į gimtąjį miestą ir greitai įsisuko į darbų, įdomių veiklų ratą. „Kai manęs klausia, ką veikiu gyvenime, man lengviau pasakyti, ko neveikiu, – šypsosi. – Anksčiau vienu metu dirbau draudimo srityje, vietos radijuje, studijoje kūriau rankines. Dabar, gimus trečiajam vaikui, darbai šiek tiek atsisijojo – liko administracinis darbas vienoje Anykščių įmonėje, radijuje ir bendruomeninė veikla. Taip pat man įdomus politinis gyvenimas, stengiuosi neatsilikti nuo vietos aktualijų.“
Grįžusi atgal į Anykščius, Irma suprato, jog visi socialiniai ryšiai nutrūkę, likusi tik šeima ir keletas pažįstamų. Todėl iš naujo ėmė ieškoti veiklos, pažinčių. Dalyvaudama vienuose mokymuose diskusijų metu sužinojo, jog gimtajame mieste veikia Anykščių naujų vėjų bendruomenė. I. Laurinavičiūtė jau kurį laiką puoselėjo mintį surengti blusturgį Anykščiuose ir pamanė, jog bendruomenė būtų puiki terpė veikti. „Įsitraukusi į bendruomenės veiklą nesigailėjau nė akimirkos – čia susiradau daugybę draugų, užaugau kaip asmenybė, man atsivėrė naujos galimybės. Už tai bendruomenei esu be galo dėkinga“, – sako pašnekovė.
Atsakingos pareigos
Irmos iniciatyvumas ir aktyvumas bendruomeninėje veikloje neliko neįvertinti: 2016-aisiais ji buvo išrinkta Anykščių naujų vėjų bendruomenės pirmininke. Moteris pripažįsta – nuo to laiko ją lydi didžiulė atsakomybė pateisinti visų narių lūkesčius, tinkamai jiems atstovauti.
Irma atvirauja, kad pirmininkaudama bendruomenei su iššūkiais susiduria kone kasdien: tenka dirbti administracinį, organizacinį darbą, atsakyti už buhalteriją, bendrauti su įvairiomis institucijomis. „Kartais tenka bendruomenės narius tempti už ausų, skatinti aktyviau jungtis į veiklas. Tačiau tai suprantama – visi turi savus darbus, šeimas ir ne visada visiems pavyksta derinti kasdienes pareigas su visuomenine veikla. Būna akimirkų, kada svyra rankos ir galvoji: „Kam visa tai?“ Bet vėliau viską atperka darbo vaisiai, geri žmonių atsiliepimai, rodantys, jog einame tinkama kryptimi“, – pasakoja I. Laurinavičiūtė.
Jauni ir nestokojantys idėjų
Idėja įkurti Anykščių naujų vėjų bendruomenę kilo keliems draugams, kurie susitikę vis pasvarstydavo, ką gero galėtų nuveikti, kad ir gimtajam miestui būtų įdomu, naudinga. Bendruomeninė veikla, įgavusi juridinį statusą, tapo puikia terpe veikti, įgyvendinti norimus projektus.
Iš pradžių bendruomenei pirmininkavo vienas jos steigėjų – Juozas Kvedaras, vėliau vairą perėmė I. Laurinavičiūtė. Narių skaičius nuolat augo, prisijungė tiek anykštėnai, tiek naujakuriai, atsikėlę gyventi į Anykščius.
Organizacijai „Naujų vėjų“ pavadinimas parinktas neatsitiktinai. „Į bendruomenę norėta sujungti jaunus, perspektyvius žmones, pritraukti naujakurius, pasaulio bastūnus, kad šie, sutelkę savo patirtis, įneštų naujų vėjų į bendrą veiklą, – pasakoja Irma. – Kartais tarpusavyje pajuokaujame, kad esame kaip integracijos stovykla, padedanti naujai atsikėlusiems žmonėms įsilieti į miesto gyvenimą, susirasti draugų, atrasti naujų pomėgių. Man pačiai, ilgą laiką gyvenusiai svetur, bendruomenė tapo lyg gelbėjimosi šiaudu atkuriant visas per tą laiką nutrūkusias socialines gijas.“
Bendruomenės narių amžius svyruoja nuo 25 iki 56 metų, tačiau didžiąją dalį sudaro jauni ir Anykščių kraštui neabejingi įvairių profesijų žmonės.
Anykščių naujų vėjų bendruomenė daugiausia veikia kultūros, ekologijos bei socialinėje srityje. Stengiamasi kurti anykštėnų gerovę apimant šias tris pagrindines kryptis, puoselėti senąsias tradicijas, atgaivinti seniai primirštas. „Norime savo darbais prisidėti prie Anykščių veido kūrimo, kad čia iš tiesų būtų gera gyventi mums visiems, kaip ir skelbia užrašas ant Šventosios upės kranto, pasitinkantis visus čia atvykstančius“, – mintimis dalijasi Irma.
Tradicijos ir modernumas
Anykštėnų bendruomenė inicijuoja ir rengia daugybę renginių. Vienas iš žinomiausių ir pačios bendruomenės narių mėgstamiausių yra Blukio – Ugnies Mitulio deginimo šventė, rengiama prieš pat šv. Kalėdas. „Jos metu suburiame anykštėnus išlieti visas nuoskaudas ir nuodėmes kelmui – Blukiui. Jį vėliau, palydėdami sutartinėmis, sudeginame“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė.
Bendruomenė kasmet prisideda ir prie pavasario lygės šventės organizavimo. „Šventės metu, bendradarbiaudami su Anykščių menininkų asociacija, sudeginame šiaudinį gaidelį, taip simboliškai pasikviesdami šviesą į savo kiemus. Jau kelerius metus iš eilės pavasario lygę deriname su pavasariniu bėgimu. Taip kartu pažymime ir Žemės dieną – norime atkreipti dėmesį į aplinkos taršą“, – pasakoja Irma.
Ketvirtus metus bendruomenė su partneriais rengia Gatvės muzikos dieną, iniciatyvomis prisideda prie miesto renginių. Itin didelio pasisekimo buvo susilaukusi dvejus metus iš eilės miesto šventės metu organizuota patyrimų erdvė „VISA TA“. Bendruomenės nariai taip pat pradėjo mieste rengti blusturgius tikėdamiesi, kad šis renginys ir tradicija mainytis nebereikalingais daiktais įsišaknys anykštėnų širdyse.
Bendruomenės nariai prisideda ir prie miesto jaukumo, grožio kūrimo. Jau trečius metus iš eilės savo rankomis gamina šviečiančias instaliacijas viešosioms erdvėms. Dvejus metus LED burbulais puošė medžius virš Vyskupo skvero terasos. Šiemet pagamino „paukščių taką“ miesto parko tilteliui, žada papuošti ir likusius tris.
Bendruomenė – sąmoninga ir draugiška aplinkai. Jos veikloje svarbią vietą užima ekologiniai projektai. Pavyzdžiui, organizacijos nariai rengia barščių šienavimo talkas, rūpinosi šilagėlių augavietės tvarkymu, miesto parko tvenkinio įžuvinimu dumbliaėdėmis žuvimis ir pan.
Veiklūs anykštėnai neabejingi ir politiniam gyvenimui – organizavo ne vienus debatus prieš Seimo bei mero rinkimus.
2018-aisiais Anykščių naujų vėjų bendruomenė tapo viena iš aštuonių UAB „Maxima“ organizuoto konkurso laimėtojų ir užsimojo sukurti žalią, neformalią susitikimų erdvę – „Gyvenimo erdvę“ – Anykščių miesto žmonėms, skirtą bendrauti, kurti ir suburti įvairių kartų atstovams, gerianti jų sveikatai ir stiprinti ryšiui su gamta“, – apie vieną naujausių projektų pasakoja Irma.
Bendruomenės kuriamas simbolinis „Gyvenimo ratas“ susideda iš baltiškais motyvais paremtų pakeltų lysvių, kuriose auginami įvairūs senoviniai augalai. Jo centre stovi tipis – erdvė susitikimams, renginiams ir edukacijoms. Tipį juosia minimalistinis refleksologinis basų kojų takas, sukurtas tam, kad gyventojai ir svečiai galėtų gerinti sveikatą nemokamai taikydami refleksologinį pėdų masažą. Kaip tai veikia? Pėdų refleksologija – tai tam tikrų taškų stimuliavimas pėdose. Žmogaus pėdose tokių taškų yra daugybė. Stimuliuojant juos galima pagerinti organų, atitinkančių vietas pėdose, veiklą.
Šioje erdvėje bendruomenė jau spėjo surengti kelias edukacijas senųjų amatų tematika: lankytojai buvo mokomi rišti sodus, velti vilną, susipažino su gorčių rišimu. Šiemet miestelėnai buvo mokomi nusidrožti klumpes, o vėliau ketinama juos pakviesti ir į kitas edukacines programas, tokias kaip juostų pynimas, pasakų vakarai. Planuojama rengti naktinius žvaigždžių ir žvaigždynų stebėjimus.
Praėjusiais metais kone visa Lietuva minėjo Valstybės atkūrimo šimtmetį. Ne išimtis ir Anykščiai. Vietos gyventojai šią svarbią datą paminėjo surengę Valstybės atkūrimo šimtmečio „Suneštinį“. Irmos manymu, tai vienas geriausių visos Anykščių bendruomenės renginių, apie kurį atgarsiai sklinda iki šiol. Šventės iniciatoriai – Jurzdiko bendruomenė – į renginio organizavimą įtraukė daugybę žmonių, tarp jų ir Anykščių naujų vėjų bendruomenės narius. Šie labai daug prisidėjo ruošiant šventės vietą, instaliacijas, apšvietimą. Į šventę rinkosi tautiniais atributais apsirengę miestelėnai, visi vaišinosi suneštinėmis vaišėmis, klausėsi vietos kolektyvų atliekamos muzikos, šoko ratelius, liaudiškus šokius. „Suneštinis“ paliko labai gerą bendruomeniškumo jausmą ir parodė, jog iš nieko galima sukurti puikią šventę“, – pabrėžia pašnekovė.
Beveik visi Anykščių naujų vėjų bendruomenės organizuojami renginiai yra tradiciniai, tęsiami metai iš metų (kiek gyvuoja pati organizacija). Aktyvistai džiaugiasi, kad kasmet renginiuose sulaukia vis daugiau dalyvių ir įsitikina savo veiklos reikalingumu.
Vos penkerius metus gyvuojanti Anykščių naujų vėjų bendruomenė jau spėjo nusipelnyti ne vieno malonaus įvertinimo. 2016-aisiais gavo I vietos apdovanojimą savivaldybės organizuotame konkurse „Šviečiantys Anykščiai“ (Prekybos ir turizmo erdvių puošimo kategorijoje) už Vyskupo skvere esančios erdvės papuošimą savo rankomis gamintais LED burbulais. 2015 m. „Verslo žiburių“ nominacijų vakare bendruomenei įteiktas Kūrybinės visuomenės iniciatyvų apdovanojimas.
Bendruomenė – terpė asmenybei atsiskleisti
Irmos nuomone, norint suburti veiklią bendruomenę, svarbiausia – didelis noras ir užsidegimas nuveikti ką nors įdomaus ir naudingo. Jeigu žmonėms organizacijos veikla atrodys įdomi ir prasminga, jie savaime norės prisidėti. Taip pat labai svarbus kiekvienas bendruomenės narys, jo indėlis į bendruomenės veiklą, gerų santykių ir mikroklimato palaikymas viduje.
Pasak I. Laurinavičiūtės, bendruomenėje atsiskleidžia tikrosios žmonių asmenybės. Ją labiausiai žavi kraštiečių šiltumas, kūrybingumas, draugiškumas, stiprus ryšys su gamta. „Myliu Anykščius ir nenorėčiau jų keisti į jokį kitą miestą“, – jausmų savo kraštui ir jo žmonėms neslepia pašnekovė.
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš bendruomenės archyvo