Tarp Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos įsikūrusi Liuksemburgo Didžioji Hercogystė yra nedidelė, bet visapusiškai turtinga valstybė. Aukštas gyvenimo lygis ir gražus kraštovaizdis ten nuvedė ne vieną mūsų tautietį. Liuksemburge lietuviai buvo ir yra gerbiami. Didelė dalis čia gyvenančių tautiečių darbuojasi Europos Sąjungos (ES) institucijose, nemažai dirba privačiame sektoriuje (visų pirma bankininkystės, teisės ir audito srityse) kvalifikuotus darbus.
Dabar Liuksemburge gyvena apie tūkstantį lietuvių. Nors oficialiai įsteigtos ne pelno asociacijos „Liuksemburgo lietuvių bendruomenė“ (LLB) nariais yra santykinai nedaug vietos lietuvių, tačiau į organizacijos veiklas įsitraukia, padeda organizuoti renginius ir tie tautiečiai, kurie formaliai nėra jos nariai. Tad, anot kalbintų LLB atstovų, kiekvienas lietuvis, gyvenantis ar dirbantis Liuksemburge, yra lygiavertis LLB narys ir Lietuvos ambasadorius šioje šalyje.
Bendruomenės susikūrimas
Iki 2003-iųjų Liuksemburge gyveno vos vienas kitas lietuvis. Prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, Europos Sąjungos institucijos pradėjo įdarbinti lietuvius vertėjus, teisininkus ir kitų profesijų atstovus. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į šią šalių bendriją, daug jų su šeimomis atvyko dirbti ES institucijose. Neatsiliko ir privatus sektorius – jame taip pat nuolat daugėjo dirbančių lietuvių. Jie įsidarbindavo bankuose, advokatų kontorose, audito įmonėse ir t. t. Jaunatviški, intelektualūs ir energingi lietuviai pradėjo rengti lietuviškus renginius, taip pat dalyvauti Liuksemburge organizuojamuose renginiuose reprezentuodami Lietuvą. 2007 metų lapkričio 26-ąją buvo įsteigta ne pelno asociacija „Liuksemburgo lietuvių bendruomenė“. 2017-aisiais vietos lietuviai atšventė pirmąjį šios organizacijos gyvavimo dešimtmetį.
Šiuo metu ne pelno asociacijos „Liuksemburgo lietuvių bendruomenė“ valdybą sudaro Aleksandras Čyras (valdybos pirmininkas), Jolanta Švedkauskaitė, Žilvinas Breivė, Inga Klein ir Rytis Virbalis.
Tautiškumo išsaugojimas
LLB organizuoja ir švenčia lietuviams svarbias šventes. Mini Lietuvos valstybės atkūrimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienas, liepos 6-ąją gieda Lietuvos himną, rengia susitikimus su rašytojais, lietuvių menininkų koncertus, spektaklius ir parodas. LLB nariai stengiasi, kad Liuksemburge vyktų lietuviškas kultūrinis gyvenimas. Bendruomenė labai džiaugiasi kiekviena nauja iniciatyva, prisidedančia prie lietuviškų tradicijų puoselėjimo.
2016-aisiais Liuksemburge buvo įkurta lituanistinė mokykla „Avilys“, kurios dėka vaikams suteikiama galimybė bendrauti ir mokytis lietuviškai, susipažinti su lietuviškomis tradicijomis, kultūra ir Lietuvos istorija.
Šiais metais įkurtas Lietuvių kultūros klubas, kuris suteiks dar vieną terpę Liuksemburge gyvenantiems lietuviams susitikti su įdomiais žmonėmis, padainuoti lietuvių liaudies dainų, mokytis lietuviškų amatų, švenčių tradicijų ar pašokti lietuvių liaudies šokius.
Liuksemburgiečiai vis daugiau sužino apie Lietuvą
Liuksemburge gyvena apie 170 tautybių atstovai, jie sudaro 48 procentus šalies gyventojų, tad lietuviai yra tik labai mažas lašelis kosmopolitinėje erdvėje. Pasak pašnekovų, liuksemburgiečiai yra labai tolerantiški užsieniečių atžvilgiu.
LLB asociacijos nariams itin svarbu, kad šioje daugiatautėje ir daugiakultūrėje bendruomenėje būtų žinomas ir Lietuvos vardas. Todėl ji nepraleidžia progos reprezentuoti tėvynę šalies sostinėje kasmet vykstančiuose dviejuose dideliuose renginiuose – labdaros mugėje „Bazar International de Luxembourg“ ir Migracijos, tautų ir kultūros festivalyje. „Šių renginių pobūdis suteikia puikią progą supažindinti Liuksemburgo ir aplinkinių šalių gyventojus su Lietuva, jos kultūra, tautodaile, amatais bei tradiciniais lietuviškais patiekalais. Lietuviški šakočiai, šimtalapiai ir grybukai jau seniai pakerėjo Liuksemburgo smaližius. Reikia nepamiršti ir kiekvienų metų gegužės mėnesį Liuksemburgo miesto centre organizuojamo Europos dienos renginio, kuris suteikia dar vieną progą priminti apie Lietuvą“, – pasakoja pašnekovai.
Liuksemburgo „CinEast“ kino festivalyje pristatomi lietuviški filmai, į jį atvyksta lietuvių atlikėjų ir menininkų. Dėl aktyvios LLB veiklos liuksemburgiečiai vis daugiau sužino apie Lietuvą.
Ateities planuose – Liuksemburgo lietuvių jaunimo sąjungos įkūrimas
LLB atstovai pasakoja, kad Liuksemburgo lietuvių jaunimas po truputį įsitraukia į LLB ir kitus lietuviškus renginius, bet jie buriasi daugiau neformaliai (turi savo grupes socialiniuose tinkluose ir pan.). Pašnekovai viliasi, kad galbūt ateityje pavyks įkurti Liuksemburgo lietuvių jaunimo sąjungą, kuri galėtų būti Pasaulio lietuvių bendruomenės dalimi.
Ryšiai su tėvyne
Liuksemburgo lietuviai palaiko glaudžius santykius su Lietuva. „Pirmiausia kiekvienas iš mūsų palaiko asmeninius ryšius su tėvyne. LLB palaiko kontaktus su Lietuvos ambasada, Lietuvos garbės konsulu Liuksemburge, Užsienio reikalų bei kitomis ministerijomis. Mums svarbus jų palaikymas“, – pasakoja LLB atstovai.
Praėjusių metų liepos 1-ąją, Vilniuje surengtos Dainų šventės metu, Pasaulio lietuvių bendruomenės Vilniuje, Katedros aikštėje, organizuotame renginyje, kur dalyvavo nemažai užsienio lietuvių bendruomenių, LLB pirmą kartą pristatė savo veiklą Vilniaus gyventojams ir miesto svečiams, atsakė į apsilankiusiųjų tam skirtame stende klausimus.
Tradicinio maisto dienos
Lietuviškos kavinės ar lietuviškų produktų parduotuvės Liuksemburge nėra, tačiau kai kuriose parduotuvėse galima rasti lietuviškos produkcijos. „Kartais vietos lietuviai patys surengia cepelinų ar balandėlių dienas, kurios pritraukia nemažai lietuviško maisto išsiilgusių tautiečių. Lietuviškų patiekalų galima paskanauti ir Europos institucijose vykstančiuose „Fête internationale“ renginiuose, kurių metu kiekviena šalis pristato savo šalies patiekalus“, – pasakoja LLB nariai.
Mokymosi galimybės vaikams
Liuksemburge yra įvairių mokyklų. Dalis vietos lietuvių leidžia savo vaikus į vietos mokyklas. Dalis vaikų lanko tarptautines mokyklas. Liuksemburge taip pat veikia Europos mokykla, priklausanti Europos mokyklų tinklui, kuris buvo sukurtas tam, kad ES institucijose dirbančių ES piliečių vaikai galėtų mokytis savo gimtąja kalba. Šią mokyklą lanko nemažai ES institucijose Liuksemburge dirbančių lietuvių vaikų.
Liuksemburge taip pat veikia jau minėta Liuksemburgo lituanistinė mokyklėlė „Avilys“. Jos istorija prasidėjo 2016 m. vasarą, kai R. Guillen ir dar keturios mamos: J. Švedkauskaitė, A. Milašiūtė, E. Kazlauskaitė ir G. Šimonelytė, susitikusios nusprendė įsteigti lietuvišką mokyklėlę. Šiuo metu mokyklėlėje mokosi 50 vaikų, kurių amžius nuo 1,5 iki 12 metų. Pamokos vyksta kiekvieną šeštadienį (išskyrus mokyklos atostogas ir šventes). Joje vedami lietuvių kalbos, aplinkos pažinimo, istorijos, Lietuvos pažinimo, muzikos ir šokių užsiėmimai. Kol vaikai mokosi, užsieniečiams tėveliams vyksta lietuvių kalbos pamokos, organizuojami įvairūs seminarai ir užsiėmimai. Mokyklėlė taip pat organizuoja šventes, teatro dirbtuves ir spektaklius. Joje veikia mobili biblioteka, iš kurios vaikai ir tėveliai gali skolintis knygų, kompaktinių diskų ir DVD.
Renginiai ir susitikimai
Liuksemburgo lietuvių bendruomenė yra itin aktyvi: gana dažnai vyksta įvairūs tautiečių susitikimai, lietuvių atlikėjų koncertai, spektakliai ar renginiai vaikams.
„Dar nesibaigus vienam projektui, dažnai jau vyksta pasiruošimas kitam arba net keliems. Ir šiuo metu intensyviai ruošiamės keliems renginiams. Iš jų paminėsime tik porą. Tai šių metų liepą vyksianti literatūrinė stovykla lietuvių kilmės vaikams ir lapkritį vyksianti lietuvių menininkų, gyvenančių ir kuriančių Liuksemburge, paroda. Stovyklos idėja išsivystė į nuostabų projektą iš atsitiktinės pažinties su vaikų pramogų centro „Vaikų žemė“ sumanytojais Lietuvoje. Esame dėkingi Užsienio reikalų ministerijai už kursus užsienio bendruomenėms, kurių metu ir kilo ši idėja. Stovykla džiugins vaikus savo neįtikėtina programa ir pažintimis su lietuviais vaikų rašytojais, o tėvelius – originaliais vaikus skaityti skatinančiais būdais“, – apie renginius pasakoja LLB atstovai.
Idėja rengti lietuvių menininkų, gyvenančių Liuksemburge, parodą gimė iš iniciatorių noro parodyti vietos gyventojams, kiek puikių lietuvių menininkų kuria šioje šalyje. Ši paroda taip pat skirta Pasaulio lietuvių metams paminėti.
Vykdomas ir dar vienas Pasaulio lietuvių metams skirtas ir Užsienio reikalų ministerijos remiamas bei iš dalies finansuojamas projektas – rengiamas debatų aktualiomis Liuksemburgo lietuviams temomis ciklas. 2019 m. kovo 12 d. įvyko debatai Lietuvos pilietybės išsaugojimo įgijus kitos šalies pilietybę tema. Juose dalyvavo LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkas iš JAV dr. Rimvydas Baltaduonis ir Liuksemburgo lietuvis advokatas dr. Tadas Antanaitis. Planuojami debatai lietuvių integracijos Liuksemburge, lietuvių, latvių ir estų bendradarbiavimo, lietuviškos tapatybės išsaugojimo, lietuviško švietimo, Liuksemburgo ir Lietuvos bendradarbiavimo finansinių inovacijų srityje, investicijų pritraukimo galimybių ir kitomis temomis.
„Minėti projektai išskirtiniai ir vyks pirmą kartą, bet tikimės, kad jie taps puikiais tradiciniais renginiais“, – sako LLB atstovai.
Kviečia apsilankyti Liuksemburge
Liuksemburgas – maža, vos 2 586 kv. km plotą užimanti, bet labai įvairi šalis. Čia ras ką pamatyti ir gamtos mylėtojai, ir miestų ar kultūros mėgėjai.
„Liuksemburgo mieste verta aplankyti Liuksemburgo tvirtovės liekanas bei slėnyje esantį Neumünster vienuolyną. Nenusivilsite aplankę bent vieną iš daugybės sostinėje esančių muziejų ar užsukę į klasikinės ar moderniosios muzikos koncertą. Liuksemburgo filharmonijos programa tikrai nustebins net ir išrankiausią melomaną, o pastatas sužavės architektūros gerbėjus“, – ką pamatyti sostinėje, pataria LLB atstovai.
Vasarą Liuksemburgo miesto aikštės virsta atviromis koncertų salėmis. Jeigu mėgstate džiazą, būtinai atvykite į Liuksemburgo džiazo ralį, kai sostinės senamiesčio gatvėse vienu metu vyksta dešimtys džiazo koncertų.
„Šalies šiaurėje ir vakaruose aplankykite restauruotas viduramžių pilis ir būtinai užsukite į mažąją Liuksemburgo Šveicariją (Mullerthal), kuri nustebins unikaliu, kalvotu kraštovaizdžiu, uolų formomis ir kvapą gniaužiančiomis panoramomis“, – ypatingas šalies vietas atskleidžia pašnekovai.
„Lietuvės“ redakcija
Nuotraukos iš bendruomenės archyvo