Iš rankų išmaniojo telefono nepaleidžiantis jaunimas jau nieko nebestebina – vis daugiau žmonių taip leidžia laiką klausydami muzikos, bendraudami su draugais, dalydamiesi įspūdžiais ir tikrindami naujausius įrašus savo socialinio tinklo paskyrose. Iš tiesų socialiniai tinklai yra vienas populiariausių laiko leidimo būdų, tačiau dažnas net nesusimąsto, kad jie gali būti ne tik naudingi, bet ir žalingi. Kokių įgūdžių ir informacijos labiausiai stinga jaunimui? Ką verta žinoti, kad netektų praverti Temidės durų?
Birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme į diskusiją susibūrė gausus teisininkų, socialinių tinklų ekspertų ir „Kultūros nakties“ festivalio lankytojų būrys. Moderatorius Aurimas Brazdeikis provokavo diskusijos dalyvius bei klausytojus susimąstyti apie naujųjų technologijų privalumus ir grėsmes, išgirsti tiek socialiniais tinklais aktyviai besinaudojančio jaunimo nuomonę, tiek teisėjo pateikiamus pavyzdžius iš teismuose nagrinėtų bylų.
Diskusijos pradžioje skaitmeninės rinkodaros strategas Tomas Nemūra pripažino, kad šiuolaikinis jaunimas internete praleidžia labai daug laiko – dabar visiškai normalu be sustojimo naudotis telefonu net 5–6 valandas per dieną. „Atidžiau išanalizavę šias 5–6 valandas pamatytume, kad 90 proc. to laiko tenka mobiliosioms programėlėms, o didžioji dalis jų ir yra socialiniai tinklai: Facebook, Twitter, Instagram, Linkedin, Snapchat, Musical.ly, Youtube. Iš esmės yra visko, svarbu, kas domina konkretų žmogų. Atrodytų, kas čia tokio, tačiau superintensyvus turinio vartojimas veda prie rimtų dėmesio koncentracijos problemų: perskaityti antraštę vis dar yra įprasta praktika, o perskaityti straipsnio ilgumo tekstą arba susikaupus nuo pradžios iki pabaigos pasižiūrėti filmą jaunam žmogui tampa neįkandama užduotimi“, – sakė T. Nemūra.
Kauno apygardos teismo teisėjas Marius Bartninkas išskyrė kitą svarbų aspektą – jaunimas ne itin vertina savo privatumą. Pavyzdžiui, nedvejodamas dalijasi šūsnimis nuotraukų su nepažįstamais žmonėmis, nesidomi, kas gali matyti jų socialinėje paskyroje esančias nuotraukas, įrašus ar kitus asmeninius duomenis. Teisėjo nuomone, Facebook savaime nėra nei gėris, nei blogis – viskas priklauso nuo to, kokiu tikslu jis naudojamas. „Viena 14-metė mergina įsimylėjo panašaus amžiaus vaikiną, nusifotografavo nuoga ir nusiuntė jam savo nuotrauką. Kilus konfliktui, kažkas įsilaužė į mokyklos intranetą ir įkėlė šios merginos nuotrauką. Ją pamatė visi: bendramoksliai, mokytojai, aktyvesni tėvai, iš esmės visa mokyklos bendruomenė. Aišku, valstybė turi instrumentus, kaip tokius piktavalius nubausti, bet ar tai kompensuos jaunam žmogui padarytą žalą? Greičiausiai ne“, – prisimindamas vienos teisme nagrinėtos bylos aplinkybes, svarstė M. Bartninkas.
Teisininkas Romanas Rokas Klingeris, pasakojo, kad kai jam buvo 11 metų ir jis pats pirmą kartą įsitraukė į socialinius tinklus, jam net nekilo mintis, kad iš pirmo žvilgsnio nereikšminga informacija Facebook’e galės būti kažkur panaudota negatyviems tikslams. „Nuoširdžiai prisipažinsiu, susikurdamas paskyrą Facebook’e norėjau išbandyti visas galimybes – tuo metu man tiesiog buvo smalsu ir įdomu bendrauti, matyti, ką daro draugai. Facebook’as tuo ir įdomus, kad ten galima sutikti į save panašių žmonių, kurių nuostatos ir vertybės labai artimos. Tik gerokai vėliau, pradėjęs galvoti apie karjeros perspektyvas, iš tikrųjų ėmiau gilintis, kas vyksta Facebook’e, kokią informaciją pats kėliau ir kaip tai atrodo iš šalies potencialiam darbdaviui“, – dalijosi patirtimi R. Rokas Klingeris.
Jam pritarė ir „ELSA Lietuva“ atstovė Akvilė Jurkaitytė, kurios kasdienybė yra susijusi su turinio socialiniuose tinkluose kūrimu. Paklausta, kas juose taip įtraukia, pašnekovė teigė, jog iš Facebook’o ar Instagram’o galima labai daug ką sužinoti, tereikia protingai filtruoti informaciją: „Manau, internetas yra puikus dalykas, nes leidžia pamatyti ir kitiems parodyti, koks platus mus supantis pasaulis, kokie renginiai vyksta netoliese, padeda apsispręsti, kur geriausia papietauti ar studijuoti. Socialiniai tinklai, be to, suteikia galimybę nemokamai bendrauti su draugais ir artimaisiais, gyvenančiais užsienyje. Kaip tik šią vasarą planuoju išvykti į užsienį stažuotis ir prieš kelionę paraginau savo mamą susikurti paskyrą Instagram’e – tokiu būdu palaikysime ryšį, bendrausime visiškai taip pat, kaip čia.“
Tačiau, kaip tvirtino pašnekovai, dėl socialinių tinklų keičiasi ne tik jaunosios kartos kasdieniai įpročiai bei bendravimo būdas, bet ir sprendimo priėmimo logika renkantis prekes ir paslaugas. Pastebima, kad žmonės mieliau įsigyja produktus ne pagal fizines jų savybes, o pagal sukeliamas emocijas, iš inercijos, ką nors mėgdžiodami. „Kalbame apie tai, kad, skirstant vartotojus pagal jų elgseną ir reakciją į turinį, socialinio tinklo vartotoją pasiekia būtent jam pritaikyta reklama. Dabar reakcija į socialiniame tinkle esančias žinutes apie žmogų pasako kur kas daugiau nei realus jo veiksmas. Galima nekelti absoliučiai jokios asmeninės informacijos, socialinėje paskyroje pasivadinti vardeniu pavardeniu ir įsidėti netikrą nuotrauką, tačiau kiekvienas spustelėjimas „patinka“ bei „dalintis“ (angl. like, share) leis priskirti žmogų konkrečiam tipažui ir pristatyti tą patį produktą, tik visiškai kitu kampu“, – pasakojo T. Nemūra.
Kaip akcentavo diskusijos dalyviai, emocijos socialiniuose tinkluose neretai būna stipresnės nei realiame gyvenime: jaunimas transliuoja tokius dalykus, kurių normaliomis aplinkybėmis tikrai negalėtų ir nenorėtų viešai išsakyti. Taip atsitinka dėl to, kad jauni žmonės iki galo nesupranta socialinių tinklų viešumo, neturi teisinio švietimo pagrindų. Pasak M. Bartninko, asmeninė patirtis ir pokalbiai su moksleiviais per „Gatvės teisės“ projekto pamokas Lietuvos mokyklose rodo, jog vaikai ir apskritai jaunimas, kuris naudoja Facebook’ą, nėra išprusęs socialinių tinklų atžvilgiu.
„Viešinant kokio nors vakarėlio nuotraukas ar, skelbiant informaciją apie savo asmeninį gyvenimą socialiniame tinkle, reikia suprasti, jog informacija tampa daugiau ar mažiau prieinama kone visiems. Populiariausiuose tinkluose yra galimybė reguliuoti, kam skelbiama informacija yra pasiekiama, tad naudokimės tuo, – susirinkusiesiems teigė diskusijos dalyviai. – Socialiniai tinklai suteikia įvairių galimybių ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip jas išnaudosime.“
Rekomendacijos:
- Peržiūrėkite savo privatumo nustatymus. Įvairūs socialiniai tinklai ir programėlės siūlo skirtingus profilio nustatymus, apibrėžiančius, kas ir kokia apimtimi gali matyti jūsų asmeninius duomenis.
- Prieš dalydamiesi informacija, pagalvokite, ką skelbiate. Net jei nuotraukos, vaizdo įrašai ir žinutės yra įkeliamos į asmenines Facebook, Snapchat ar Instagram paskyras, bet kas, kas gali matyti tuos įrašus, gali pasidaryti tų įrašų ekrano kopijas ir toliau dalytis su nepažįstamais žmonėmis be jūsų sutikimo.
- Kritiškai vertinkite bendravimą virtualiojoje erdvėje – nepriimkite bet ko į draugus. Internetas atveria galimybes tapatybės vagystėms, kurios gali ne tik pakenkti asmens privatumui, bet ir padaryti fizinę bei moralinę žalą.
Nacionalinės teismų administracijos inf.