Kai Lietuva šventė 25-ąjį nepriklausomos Lietuvos gimtadienį, JAV Portlando (Oregono) lietuvių bendruomenė paminėjo ir kitas ne ką mažiau svarbias gimtosios šalies sukaktuves.
25, 100, 150 metų. Tai nedidelis, tačiau be galo turiningas Lietuvos istorijos laiko tarpas. Daugelis minėjimo dalyvių patys išgyveno 1990-ųjų metų euforiją, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo“. Tarp susirinkusiųjų buvo ir tokių, kurie iš tėvų ar senelių pasakojimų prisiminė prieš beveik 100 metų vasario 16 dieną įvykusį valstybės atkūrimą. Tą lemtingą laikotarpį minėjimo dalyviams priminė Nepriklausomybės akto signataro Saliamono Banaičio anūkas bei ilgalaikis Portlando lietuvių bendruomenės narys Sigitas Banaitis. O apie pokario laikotarpiu vykusį stiprų partizanų pasipriešinimą išeivijos lietuviams pasakojo ne kas kitas, o iš Niujorko specialiai į minėjimą atvykęs dokumentinio filmo „Nematomas frontas“ kūrėjas Vincas Sruoginis. „Apie partizanus Lietuvoje ilgą laiką niekas nekalbėjo, bet visi tai laikė širdyse. Jeigu nebūtų buvę jų kovos, kažin ar šiandien turėtume nepriklausomybę“, – tokiais žodžiais į susirinkusius Portlando lietuvius bei svečius iš kaimyninės Sietlo bendruomenės kreipėsi režisierius V. Sruoginis.
Nors būtų sunku nustatyti tikslius metus, tačiau į minėjimo renginį susirinkę Lietuvos emigrantai simboliškai paminėjo ir 150-ąsias metines… Tada pirmieji lietuviai pasiekė tolimosios Šiaurės Amerikos pakrantes XIX a. pabaigoje. Šiam istorijos laikotarpiui atminti JAV lietuvių bendruomenės Portlando apylinkė kartu su Lietuvių fondu surengė parodą „Pirmoji banga“. Per minėjimą Lietuvių fondo atstovas Vakarų pakrantei Laurynas Misevičius pasveikino visus susirinkusiuosius ir pristatė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos archyvinių bei spausdintų dokumentų rinkinį. Ši paroda supažindina visuomenę su XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Lietuvių emigracijos į Jungtines Amerikos Valstijas istorija, lietuvių kultūrine ir visuomenine veikla JAV, lietuviškų knygų leidyba ir pagalba Lietuvai siekiant atkurti nepriklausomybę. Gausi lietuvių emigracija darė įtaką tautos ir kultūros formavimuisi; ji buvo ypač svarbi 1864–1904 metais, kai buvo uždrausta lietuviška spauda.
„Lietuvos istorija (kartu ir paroda „Pirmoji banga“) atskleidžia didžius žygdarbius, kuriais garsėja mūsų tautiečiai“, – sakė L. Misevičius. Vienas iš Lietuvių fondo tikslų yra išlaikyti ir remti lietuvišką kultūrą. Per 52 veiklos metus fondas yra skyręs daugiau nei 16 milijonų JAV dolerių paramos bei stipendijų. „Ši be galo reikalinga parama įmanoma tik kai tarp Amerikos lietuvių atsiranda tokių žmonių kaip Juozas Vilcha-Vilčiauskas. Šie dosniai aukoja Lietuvių fondui, taip skatindami tolesnę lietuvių veiklą Amerikoje bei paramą jai visame pasaulyje“, – tęsė L. Misevičius.
Paroda „Pirmoji banga“ paliko neišdildomą įspūdį Portlando lietuviams, o labiausiai sujaudino ilgametį bendruomenės veikėją ir buvusį vietinės apylinkės pirmininką Vilių Žalpį, kuris tarp eksponatų netikėtai surado savo senelio brolio nuotrauką. „Pirmoji banga“ bus eksponuojama Portlando Latvių namuose iki š.m. balandžio vidurio. Po to eksponatai keliaus į Vašingtono universiteto Sietle (University of Washington) Baltijos studijų skyrių ir į šventę „Lietuvių dienos“ Los Andžele. Paroda jau yra apkeliavusi nemažą Jungtinių Amerikos Valstijų regioną: Balzeko lietuvių kultūros muziejų Čikagoje, Lietuvos generalinį konsulatą Niujorke, Džordžtauno universitetą Vašingtone, Elizabeto (NJ) lietuvių apylinkę, Kanados lietuvių kultūros archyvą Misisogoje (šalia Toronto), Filadelfiją ir kt.
Jaudinantis vakaras baigėsi Portlando lituanistinės mokyklos „Atžalynas“ auklėtinių pasirodymu, Portlando jaunimo ir tautinių šokių kolektyvo „Aitvaras“ programomis. JAV lietuvių bendruomenės Portlando apylinkės valdyba bei „Atžalyno“ tėvų komitetas pasveikino vedėją Ingą Sadaunikaitę-Kozhevnikov bei mokytoją Ernestą Ingelevičiūtę ir padėkojo joms už pastangas, pasiaukojimą steigiant ir vystant šią pirmus metus dirbančią lituanistinę mokyklą.
Ingrida Misevičienė
Dariaus Kuzmicko nuotraukos