
Jus, tokią aktyvią moterį, sunku įsivaizduoti palinkusią prie rankdarbių. Bet galbūt tai Jums nėra svetima? Ką apskritai manote apie rankų darbo drabužius, aksesuarus?
Vis dar sunku rasti laiko rankdarbiams, mano kūrybinės idėjos sukasi apie įvairias sportines programas, pasirodymus, pamokas. Tačiau pamenu, vidurinėje mokykloje turėjome labai šaunią darbų mokytoją, nerdavome vąšeliu, megzdavome megztinius, siūdavomės sijonus, marškinius. Mokytoja sakydavo, kad ypač svarbu išmokti megzti megztukus būsimiems vaikams. Bet vėliau to nebereikėjo. O kai sulaukiau anūkų, rinkoje jau buvo gausu visko.
Anksčiau ne itin mėgau rankdarbius. Ir mezginiai atrodė labai panašūs. Dabar labai žaviuosi rankdarbiais, jų vertė auga, ypač gražių, įdomių ir originalių. Šiais laikais yra kur kas didesnė profesionaliai kurtų rankų darbo aksesuarų įvairovė, o megzti drabužiai atrodo išskirtiniai, traukia akį.
Papasakokite, kaip puošdavotės jaunystės metais.
Kuo pasipuošti ankstyvosios jaunystės metais rasdavau Maskvos CUMU ir GUMU universalinėse parduotuvėse. Tais laikais ten buvo didelė prekių, kurių trūko Lietuvoje, įvairovė – visokių drabužių, batų, papuošalų. Kadangi buvau Lietuvos rinktinėje, Maskvoje vykdavo stovyklos, visos Sąjungos varžybos, tad turėjau galimybių apsipirkti, tuo labai džiaugiausi. Lietuvoje daug ką siūdinausi pas siuvėją, norėjau išskirtinumo. Man tai labai patiko ir patinka iki šiol, tačiau dabar siūdintis brangu, be to, yra didelė gražių ir nebrangių drabužių pasiūla.
Galbūt pamenate kokių nors įdomių grožio ritualų, kuriuos tada atlikinėdavo merginos?
Kai tik prasidėjo akių šešėlių manija, su draugėmis balta ir rausva kreida pasitepliodavome vokus! Veidą prausdavome pienu, o vietoje kremo naudodavome grietinę. Mama pasakojo, jog jos jaunystės laikais merginos burokėliu pasitepdavo veidus, kad šie būtų rausvi.
Esate stilinga moteris. Ar domitės stiliaus dalykais, mados naujovėmis, ar tiesiog turite stiprų stiliaus pojūtį?
Manau, kad tam tikrą stiliaus pojūtį turiu, bet stengiuosi pasidomėti ir mados naujovėmis – perku žurnalus, pasiskaitau naujienų internete.
Galbūt yra kas nors, ką norėtumėte grąžinti į madą?
Mada sukasi ratu ir vis sugrįžta… Man patinka platėjančios moterų kelnės, jos tinka beveik visoms. Bet jos ir išlieka madingos, nes tai – klasika! Ir perlų papuošalai, ypač vyresnėms, visada madingi. Brangūs papuošalai vis neišeina iš mados.
Ar mėgstate puoštis lietuvių kūrėjų darbais?
Lietuvių kūrėjų darbai labai gražūs, bet kartu ir labai brangūs. Įvairi pigi pasiūla juos užgožia.
Ar Jūsų pasirinkimui turi įtakos prekės ženklo, kūrėjo žinomumas?
Nekreipiu dėmesio į kūrėją, renkuosi tai, kas patraukia akį ir man tinka.
Kaip manote, ar Kaunui reikalingi tokie renginiai kaip „Kūrybos podiumas“, kur vyks ne tik mugė, drabužių kolekcijų pristatymai, bet ir nemokamos rankdarbių kūrimo pamokos?
Taip, reikalingi. Kūryba turi būti visose srityse, kitaip darbas, laisvalaikis tampa šablonu, neįdomus. Per kūrybą atrandame naujų talentų, veidų, pasekėjų.
Ko palinkėtumėte Lietuvos kūrėjams?
Norėčiau palinkėti sėkmingų kūrybinių paieškų, atradimų, visada tikėti savimi, pasitikėti savo idėjomis ir didžiuotis savo kūryba. Juk tie maži ir dideli kūrėjų stebuklai daro žmones ir visą jų gyvenimą gražesnį, įdomesnį ir prasmingesnį. Nuoširdžiai linkiu eiti tik pirmyn, tik aukštyn.
Dėkoju už pokalbį.
„Lietuvės“ redakcija
Evelinos Šumilovaitės nuotrauka
Kviečiame visus į nemokamą kūrybos, mados ir grožio renginį „Kūrybos podiumas“, kuris vyks gruodžio 4–5 dienomis Kauno sporto halėje. Daugiau informacijos rasite: https://lietuve.lt/kurybos-podiumas/kurybos-podiumas-kvies-islaisvinti-kurybine-galia