Paulius Abromaitis
Gimė: Šilutėje
Gyvena: Kreigavone (Craigavon), Šiaurės Airijoje, Jungtinėje Karalystėje
Radijo laidų vedėjas
Moto: Gyveni tik kartą, tad mėgaukis gyvenimu!
Ne iš vieno žmogaus yra tekę girdėti, kad grįžę iš užsienio lietuviai būna linksmesni, draugiškesni, tolerantiškesni ir labiau mėgaujasi gyvenimu. Kyla mintis, ar kad tokie taptume, būtinai turime paragauti išvykėlio duonos? O galbūt galime patys pasirinkti, kokie norime būti? Galbūt mums tereikia išmokti branginti ir vertinti tai, ką turime, mokytis matyti ne vien neigiamus dalykus, bet ir daugybę šviesių gyvenimo spalvų? Šios ir panašios mintys aplankė po pokalbio su lietuvius į viską žvelgti pozityviau skatinančiu emigrantams skirto radijo „Svetur“ įkūrėju Pauliumi Abromaičiu. Šis 24 metų vyras realizuodamas savo svajonę, gimusią dar paauglystėje, stengiasi suteikti malonumą ne tik sau, bet ir po pasaulį pasklidusiems tautiečiams.
Papasakokite, kada ir kaip kilo sumanymas kurti radijo stotį „Svetur“? Ar sulaukėte aplinkinių palaikymo?
Nuo pat paauglystės mane domino radijas, su juo susijusi veikla. Dar būdamas 12-os metų stengiausi šioje srityje mokytis ir tobulėti. Nesu profesionalas, esu savamokslis. Mintis įkurti radiją „Svetur“ kilo prieš 1,5 metų. Susikviečiau savo artimiausius draugus, pasiūliau įkurti internetinę radijo stotį, skirtą išvykėliams. Iš pradžių visiems patiko ši mintis, visi rodė iniciatyvą. Bet vėliau tas ryžtas išblėso, išsiskirstėme ir galiausiai likau tik su kolega Klaidu. Su juo iki šiol stengiamės tobulinti ir toliau plėtoti savo mažą svajonę ir pomėgį.
Daug aplinkinių mus palaikė, džiaugėsi. Ar bent taip sakė. Juk vis dėlto reikia mums, lietuviams, pramogų ir svetimoje šalyje! Radijas, gera muzika ir šypsenos veiduose – nuo to gyventi tik geriau!
Vadinasi, radijas tėra Jūsų laisvalaikio veikla? Koks dar Jūsų, kaip radijo kūrėjų, tikslas?
Taip, man tai tiesiog linksmas laisvalaikio leidimo būdas. Abu su kolega mėgaujamės tuo. Šios nekomercinės mūsų veiklos tikslas – informuoti emigrantus ir kelti jiems nuotaiką.
Ar sulaukiate didelio klausytojų aktyvumo?
Nuolatinių klausytojų nėra tūkstančiai ar šimtai. Kol kas mūsų nuolat klausosi apie 30–50 žmonių. O jeigu kalbame apie prisijungimų per dieną skaičių, tai galiu drąsiai sakyti, kad jų būna ne 100 ir ne 200. Galbūt daugumai tai atrodys mažai, bet patikėkite, kad išlaikytum klausytoją vieną valandą, reikia jį labai sudominti.
Kokiai auditorijai radijas skirtas?
Mūsų auditorija labai įvairi. Remiantis statistiniais duomenimis, radijo „Svetur“ klausosi 18–35 metų žmonės.
Tikriausiai nėra labai lengva pritraukti klausytojų dirbant tik dviese? Galbūt ieškote ar noriai priimtumėte ir bendraminčių?
Bendraminčių ieškome nuolat, rasti jų labai sunku. Norime pritraukti kuo daugiau po pasaulį išsiskirsčiusių lietuvių, siekiame, kad tiesioginės transliacijos vyktų ne tik iš Airijos salos, bet ir iš kitų šalių! Todėl kviečiame visus norinčiuosius mums rašyti el. paštu info@svetur.co.uk. Ir, žinoma, kviečiame lietuvius prisijungti prie mūsų klausytojų būrio adresu http://www.svetur.co.uk/.
Tiems, kurie tik dabar sužinojo apie Jūsų radiją, papasakokite, kokių laidų galima išgirsti.
Kol kas penktadieniais nuo 19 val. vedame laidą „Sveturbiniai“. Įsirengėme mažą studiją namie, stengiamės kuo profesionaliau viską atlikti. Tiems, kurie mūsų klauso, manau, patinka.
Pirmąją laidos valandą skiriame įvairioms naujienoms iš Lietuvos muzikos pasaulio ir reikalingai bei naudingai informacijai gyvenantiesiems Airijoje ir Anglijoje skelbti. Tiesa, šių naujienų mums trūksta, kai kurie portalai atsisako su mumis dirbti ir dalytis tokia informacija. Antrąją valandą savo eterio skiriame stipriems juokams. Tiesiog linksminamės. Daug nesiteisindamas atvirai pasakysiu, būna, kad ir pasijuokiame iš lietuvių, gyvenančių Airijoje, Anglijoje, ir iš įvairių jų „sugebėjimų“. Mums atsiunčia telefono numerių asmenų, kurie yra kur nors įsipainioję ar galbūt ruošiasi tam… Mes tiesiog paaštriname situaciją. Žinoma, pokalbio pabaigoje pasakome, jog tai tik juokai. Bet kartais ir nedarome to…
Kiek laiko gyvenate Airijoje? Kokios priežastys paskatino išvykti?
Išvykau iš Lietuvos būdamas 16-os metų. Jau daugiau nei 8 metus džiaugiuosi gyvenimu Airijos saloje. Iškeliavau paskui savo šeimą. Pirmasis į Airiją išvyko tėtis, vėliau – mama, o tada – aš ir mano brolis. Dėl šio žingsnio tikrai nesigailiu.
Ar retkarčiais dar apsilankote Lietuvoje? Ar atstumas ir nemažai metų, praleistų svetur, pernelyg nenutolino Jūsų nuo giminaičių, draugų?
Pastarąjį kartą Lietuvoje lankiausi prieš 3 metus. Vasarą planuoju vėl grįžti aplankyti artimųjų ir draugų, kurių išties pasiilgstu. Manau, ir gyvenant svetur galima išlaikyti ryšius su artimais giminaičiais, susitikti. Su tikra, artima gimine ryšiai nenutrūks, jei pats jų nenutrauksi. Su draugais kiek kitaip… Išvažiavau dar būdamas nepilnametis, ir atrodė, kad kitų draugų nebus, tik tie, kuriuos palikau Lietuvoje. Bet gyveni, augi ir supranti, jog pasaulis visiškai kitoks. Lietuvoje šiuo metu, ko gero, likę keli žmonės, kuriuos galiu vadinti draugais, kiti – tiesiog pažįstami.
Išskyrus artimuosius, draugus, Airijoje daugiau beveik nieko netrūksta – galima rasti visko, ko yra Lietuvoje! Žinoma, skiriasi klimatas.
Vadinasi, nekyla minčių grįžti gyventi į Lietuvą?
Minčių apie grįžimą gyventi į Lietuvą kyla, kaip, manau, ir daugumai. Tai normalu… Visi mes, emigrantai, turbūt apie tai pagalvojame. Bet kuo daugiau metų praleidi kitoje šalyje, tuo labiau pripranti prie jos ir tiesiog nebeįsivaizduoji savęs Lietuvoje.
Kaip manote, koks airių požiūris į imigrantus ir konkrečiai į lietuvius?
Pasitaiko visko. Priklauso nuo paties airio išsilavinimo. Vieni tikrai yra nuoširdūs, kiti tiesiog šneka su tavimi, šypsosi, bet tau už nugaros daro visai ką kita. Manau, kaip ir Lietuvoje, Airijoje nėra tobulų žmonių. Sąžiningiems ir doriems lietuviams problemų nekyla, jiems niekas nekenkia.
Kalbant apie verslą, tenka susidurti su įvairiausiais vietiniais žmonėmis. Vieni džiaugiasi ir padeda, kuo gali, kiti rodo džiaugsmą, bet už nugaros peikia, treti tiesiog ignoruoja sužinoję, kad tu, jų žodžiais tariant, „forneris“. Bet į viską reikia žvelgti pozityviai. Gyveni ir mokaisi, atsirenki, su kuo galima bendrauti, su kuo – verslą plėtoti ar užmegzti draugystę.
Kaip minėjote, radijas yra Jūsų laisvalaikio veikla. O kokia pagrindinė veikla?
Pagrindinis mano ir šeimos pajamų šaltinis yra kepykla. Ji pavadinta tėčio vardu – „Raigedo Duona“. Kepame duoną ir šakočius tautiečiams, gyvenantiems Šiaurės ir Pietų Airijoje. Patys esame įsikūrę Šiaures Airijoje, Kreigavone (Craigavon). Džiaugiamės, kad žmonėms patinka mūsų produkcija. Labai stengiamės šioje srityje būti geriausi. Svarbiausia siekti savo tikslų, rodyti, kad tikrai gali ir moki. Ir galbūt tai atvers kortą į dar sėkmingesnį verslą. Turime daug užmojų ir tikimės savo produkcijos pateikti ir daugiau užsienyje gyvenančių tautiečių.
Papasakokite apie miestą, kuriame gyvenate. Turbūt palaikote ryšius su jame gyvenančiais lietuviais?
Miestą sudaro trys miesteliai: Portadaunas (Portadown), Kreigavonas (Craigavon), Lerganas (Lurgan). Juose tikrai daug tautiečių. Ryšius palaikau su daugeliu čia gyvenančių lietuvių. Džiaugiuosi, kad jų gausu, tai leidžia pasijausti kaip savoje šalyje!
Ar organizuojate bendrus renginius, susibūrimus?
Anksčiau organizavome koncertus tautiečiams, kvietėme Lietuvos žvaigždutes į Airiją linksminti jų. Su šeima rengdavome išties nemažai koncertų – 8–10 per metus. Keliavome po visą Airiją. Kas organizuoja koncertus, žino, kad šiuo metu sunku pritraukti į juos daug lietuvių. Tad renginių organizavimą palikome nuošaly ir visas pastangas dedame į kepyklos verslą.
Kaip manote, kas daugiausia lemia jaunų žmonių emigraciją iš Lietuvos? Ką reikėtų keisti?
Niekam ne paslaptis, kad išvykstama ne iš gero gyvenimo. Aišku, yra žmonių, kuriems ir Lietuvoje, ir čia nebuvo gerai. Jaunimas, mano manymu, Lietuvoje turėtų būti itin saugomas, nes be jo nebus naujų idėjų, jėgų ir pati šalis netobulės. Studentams nėra lengva finansiškai: reikia pragyventi, mokėti už mokslą; be to jaunas žmogus ir linksmybių nori, tačiau ne viską gali sau leisti.
Džiaugiuosi dėl tų, kurių gyvenimas tiesiog verda Lietuvoje, dėl tų, kurie laimingi, kad nereikėjo emigruoti. Džiaugiuosi ir dėl tų, kurie išdrįso laimės ieškoti svetur, pradėjo geresnį ir kokybiškesnį gyvenimą.
Nekyla abejonių, kad ir Jūs pats jaučiatės patenkintas savo gyvenimu.
Taip, džiaugiuosi ir dėl savęs! Turiu nuostabią sužadėtinę Jovitą, dukrą Paulą. Kiti artimieji taip pat šalia. Šie žmonės visada mane palaiko. Linkiu ir visiems kitiems būti optimistiškesniems, daugiau šypsotis. Ir išpildyti kuo daugiau savo norų! Gyvename tik kartą! Mėgaukimės gyvenimu ir neerzinkime vieni kitų.
Dėkoju už pokalbį.
Kalbino Inga Nanartonytė
Nuotraukos Mariaus Vaitkaus / Photo MV
Komentarų: 1
Saunuolis:)