Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Laikas Sau»Juoko poveikis sveikatai
Laikas Sau

Juoko poveikis sveikatai

ATNAUJINTA:21 vasario, 2016Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Visiems malonu, kai su šypsena sutinka, palydi ar palaiko. Su šypsena veide jaučiamės pozityvūs ir energingi. Šypsena veikia atpalaiduojančiai, nuteikia kūrybiškai. Ir nesvarbu, ji tikra ar dirbtinė. Šypsenos ar juoko metu įsitempę yra tik keturi veido raumenys, o dešimtys kitų ir atitinkami galvos smegenų centrai atsipalaiduoja ir raminamai nuteikia visą kūną. Bet šypsotis verta ne vien tik dėl šių priežasčių. Jų yra kur kas daugiau.

Žmonės nuo seno sako, kad juokiantis organizme gaminasi vitaminas C. Iš tiesų po juoko priepuolių sveikata pagerėja (nors trumpai). Gydomoji juoko galia ilgina gyvenimą: pagerėja kraujotaka, širdies veikla, visoje sistemoje padaugėja deguonies. Taip pat stiprėja imuninė ir endokrininė sistemos, kurios padeda gamintis cheminėms medžiagoms, kovojančioms su ligomis.

Medicininiai tyrimai parodė, kad tų žmonių, kurie gyveno džiaugsmingą, juoko kupiną gyvenimą, kraujospūdis išliko normalus. O tie, kurie mažiau šypsojosi ir skundėsi stresu, sulaukę brandaus amžiaus turėjo kur kas aukštesnį kraujospūdį. Jei žmogus yra depresyvios būsenos, jo galimybės mirti dėl širdies smūgio padidėja 44 procentais. JAV nacionalinės mokslų akademijos duomenimis, optimistų imuninė sistema išskiria daugiau apsauginių antikūnų prieš gripo virusą. Juokas ir teigiamos emocijos padeda kovoti su alerginėmis ligomis. Kad pajustumėte teigiamą juoko poveikį, prireiks 30 minučių treniruotės tris kartus per savaitę ir 15 minučių juoko per dieną.

Įrodžius juoko ir šypsenos privalumus, visame pasaulyje pradėjo populiarėti psichoterapijos kryptis geotologija, kurios metu negalavimams įveikti taikomi keli juoko metodai:

  1. Klasikinė juoko terapija. Juoko terapeutas veda individualius ar grupinius užsiėmimus, kuriuose žmonės juokiasi. Jiems pasakojami anekdotai, kuriozinės istorijos, jie klausosi juoko įrašų, žiūri komedijas.

  2. Medicininė klounada. Medicininiai klounai rengia pasirodymus ligoninių pacientams, taip sukeldami sveikatos pagerėjimą.

  3. Juoko joga. Ją atrado indų medikai, kurie moko žmogų juoktis lengvai ir nevaržomai, natūraliai ir dažnai.

Juoko metu išsiskiria prakaitas, organizmas išvalo toksinus, pagerėja virškinimas, medžiagų apykaita, masažuojamas visas kūnas, atsikratoma neigiamų emocijų. Protas susitelkia tik ties šia akimirka, tarsi atsiduria meditacijoje, todėl neturi neigiamų minčių ir yra palaimingos būklės. Smegenyse išsiskiria cheminių medžiagų, vadinamų džiugesio hormonais, kurios suteikia malonumo ir laimės pojūtį. Taigi… Juokitės!

Vis dėlto lengva pasakyti „Juokitės!“ Yra depresuojančių žmonių, nusivylusių, paskendusių prisiminimuose, užsiimančių savigrauža. Jiems pradėti šypsotis ir juoktis tampa neįveikiama užduotis. Tokiems žmonėms yra skirtos Sveikuolių sąjungos stovyklos, sveikatos mokyklos, kuriose mokoma įvairių praktikų ir technikų, padedančių išlipti iš minėtų krizių. Viena iš jų yra juoko terapija. Nemokantieji savęs prajuokinti kursuose išmokomi, kaip galima dirbtinai sužadinti juoko centrą, kol pereinama prie natūralaus juoko.

Juokas yra įgimtas ir duotas žmogui save sveikatinti kiekvieną akimirką, tačiau dėl mažo suvokimo nepelnytai išstumtas iš natūralios gyvensenos… Netgi jei niekas nemato, šypsokitės, kad pajustumėte, jog įveiksite visas negandas.

– Jūs turite šiuos vaistus vartoti iki gyvenimo galo.

– Bet, gydytojau, čia parašyta: „Vartoti tris mėnesius!“

– O aš taip ir pasakiau…

LSS viceprezidentas Eligijus Valskis

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisGerda Stiklickienė seserį lepina staigmenomis
Kitas straipsnis Diktanto rašymu prasidėjo Ignalinos miesto 150-mečiui skirtų renginių ciklas

Susiję straipsniai

Namų psichologija: kodėl kuriant namus svarbu gilintis į save

14 vasario, 2024

Siuvinėjimas – atsipalaiduoti padedanti veikla

31 liepos, 2023

Kaip rasti vidinę ramybę ir laimę chaose?

8 gegužės, 2023
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.