Ką atskleidė mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimas?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atliktas 6–7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimas atskleidė, kad nemažai moksleivių turi nepakankamai žinių apie sveiką mitybą, kad kas dešimtas nežino, kodėl apskritai reikia valgyti ir gerti.

Tyrimo rezultatai nedžiugina

Tyrimo rezultatai liudija, kad mokinių mitybos įpročiai toli gražu nėra sveikintini. Tik 64 proc. respondentų atsakė, kad pusryčius valgo kiekvieną dieną, o daugiau kaip trečdalis (36 proc.) į mokyklą išskuba nevalgę. Beje, kasdien berniukai pusryčiauja kur kas dažniau (70 proc.) nei mergaitės (58 proc.).

Tik mažiau nei pusė (47 proc.) mokinių valgo mokykloje karštus pietus. Kiti jų atsisako, nes pietauja namie (29 proc.), mokykloje jiems maistas neskanus (arba atvėsęs) (21 proc.), nespėja pavalgyti dėl per trumpos pertraukos (8 proc.) ir pan.

Atsisakydami karštų pietų mokykloje, vaikai tarp pusryčių, pietų, vakarienės linkę užkandžiauti: 64 proc. mokinių atsakė, kad užkandžiauja kasdien, trečdalis (31 proc.) – kartais. Užkandžiams dažniausiai renkasi vaisius (61 proc.) arba bandeles (55 proc.). Kas trečias vaikas kaip užkandžius minėjo sultis, pieno produktus arba saldumynus ir kas penktas mokinys – bulvių traškučius.

Kodėl tokia situacija?

„Atsakymą atskleidžia tas pats tyrimas: mokiniai tiesiog neturi pakankamai žinių apie sveiką mitybą. Tik du trečdaliai (74 proc.) 6–7 klasių mokinių atsakė, kad kasdien reikia valgyti daržovių. Apie būtinybę kiekvieną dieną valgyti duonos, grūdų košių žinojo 63 proc. mokinių ir tik maždaug kas antras mokinys atsakė, kad kasdien reikia valgyti vaisių (56 proc.) bei mėsos (paukštienos) (48 proc.). Ypač stebina, kad tik kiek daugiau kaip kas trečias (37 proc.) mokinys žino, kad sveiko vaiko racione kiekvieną dieną turėtų būti ir pieno produktų“, – tyrimą komentavo dr. Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja.

Dauguma (90 proc.) mokinių nurodė, kodėl reikia valgyti ir gerti. Jų minėtos priežastys: kad organizmas nenusilptų ir turėtų energijos; kad gyventų; kad augtų sveiki ir stiprūs ir pan. Tačiau kas dešimtas mokinys atsakė, kad nežino, kodėl apskritai reikia valgyti ir gerti.

Akivaizdu, kad daugiausia vaikų apie mitybą sužinojo iš savo tėvų, bet toli gražu ne visi – tik 56 proc. Šis skaičius stebina: beveik pusei mokinių tėvai nieko nepasakojo apie mitybą arba atžalos jų tiesiog neišgirdo. Tad svarbus vaidmuo tenka ir mokytojams: 51 proc. apie sveiką mitybą sužinojo iš jų. Beveik trečdalis mokinių atsakė, kad jie apie tai išgirdo per TV laidas (29 proc.) arba jiems papasakojo gydytojai (26 proc.). Kas penktas apie mitybą ir fizinio aktyvumo būtinybę perskaitė internete (21 proc.).

Projektas „Sveikatiada“

„Kadangi daug apie sveiką mitybą sužinoma būtent mokykloje, įgyvendinant projektą „Sveikatiada“ ir bendradarbiaujant su daugiau kaip 500 mokyklų visoje Lietuvoje, galima ugdyti vaikų sveikos mitybos įpročius būtent per mokymo įstaigas. Įdomiuose renginiuose ir konkursuose ne tik pasakosime apie sveiką mitybą, bet ir skatinsime sveikai maitintis. Kaip tik spalio mėnesį mokyklose prasideda projektas „Sveikos mitybos trimestras“, – pasakojo Eglė Maliukevičiūtė, projekto „Sveikatiada“ koordinatorė.

Pasak pašnekovės, kai kurios jau tradicinės „Sveikatiados“ veiklos tarsi tiesiogiai nukreiptos spręsti po apklausos paaiškėjusias problemas. Štai renginio „Pusryčių fiesta“ tikslas – atkreipti dėmesį į pusryčių naudą ir skatinti moksleivius pradėti dieną sveikai bei skaniai pasistiprinus. Tyrimo išvados: tik maždaug kas antras mokinys žino, kad kasdien reikia valgyti vaisių, tad šiuo atveju padės dar vienas populiarus „Sveikatiados“ renginys – „Vaisių ir daržovių mitingas“.

Parengė Eglė Maliukevičiūtė