Užsienio reikalų ministerijos užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ 2015 metais atlikta užsienio lietuvių apklausa parodė, jog absoliuti dauguma išvykusiųjų domisi įvykiais Lietuvoje, nemato kliūčių bendradarbiauti su Lietuva ir dalyvauti jos politiniame, ekonominiame, kultūros ir sporto gyvenime bei siekia išsaugoti lietuvybę.
Užsienio reikalų ministerija, įgyvendindama „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į Lietuvos gyvenimą – kūrimo 2011–2019 m. programą, kasmet užsako užsienio lietuvių poreikių apklausos atlikimą.
80 proc. apklaustųjų tvirtina, jog kliūčių bendradarbiauti su Lietuva nėra, tereikia asmeninės iniciatyvos, o lietuvybės išlaikymas užsienyje ir toliau išlieka svarbus – tai patvirtino 89 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė užsienio lietuvių kasdieninį lietuvių kalbos vartojimą ir lietuviškų knygų skaitymą, jų rekomendavimą kitiems įvardijo kaip savo asmenines pastangas siekiant išsaugoti lietuvybę. Beveik 60 proc. užsienio lietuvių sutinka ar labiau sutinka, nei nesutinka, su teiginiu, kad, net ir nebūdami Lietuvoje, jie dalyvauja Lietuvos politiniame, ekonominiame, mokslo, kultūros ir sporto gyvenime. Dažniausiai dalyvavimas viešajame gyvenime buvo siejamas su ryšių palaikymu su tam tikra žmonių grupe (77 proc.), dalyvavimu rinkimuose (56 proc.) ir dalyvavimu Lietuvoje vykstančiuose renginiuose bei kultūriniame gyvenime (42 proc.).
Paskatos, kurios labiau motyvuotų išvykusiuosius įsitraukti į Lietuvos gyvenimą, įvardijamos šios: internetinis balsavimas (73 proc.), dviguba pilietybė (14 proc.), lietuvių emigracijoje draugiškesnis požiūris (10 proc.), bendruomenės plėtra (10 proc.). Pažymėtina, kad priklausymas užsienio lietuvius vienijančioms bendruomenėms ir organizacijoms, palyginti su 2014 m., išaugo tik 2 proc. ir siekia 39 proc.
50 proc. respondentų pritartų teiginiui, kad pastaruoju metu jų informuotumas įvairiais dalyvavimo Lietuvos viešajame gyvenime klausimais pagerėjo (tam nepritartų 25 proc.). Pažymėtina, kad 70 proc. respondentų pritaria teiginiui, jog bėgant laikui atsiranda arba sudaromos vis platesnės galimybės dalyvauti įvairių sričių Lietuvos gyvenime (tokiam teiginiui nepritartų tik 15 proc. respondentų).
Šiemetinis tyrimas atskleidė, kad 42 proc. apklaustųjų ketina balsuoti šiemet vyksiančiuose Seimo rinkimuose, 31 proc. teigė neplanuojantys to daryti, 26 proc. nurodė esantys neapsisprendę. Didžioji dalis (73 proc.) neketinančių dalyvauti rinkimuose nurodė, kad juos balsuoti paskatintų galimybė savo valią pareikšti internetu, gavimas daugiau informacijos (33 proc.) bei atskiros užsienio lietuviams skirtos rinkiminės apygardos sudarymas (17 proc.).
Apklausa patvirtino, jog užsienio lietuvių domėjimasis Lietuva ir toliau išlieka didelis – 93 proc. teigė stebintys įvykius ir naujienas Lietuvoje. Beveik visi jie gauna informaciją iš žiniasklaidos, dažniausiai iš interneto (87 proc.), o spausdintus leidinius, kaip informacijos šaltinį, nurodė tik 3 proc. apklaustųjų. Тyrimas parodė, kad aktualios informacijos užsienio lietuviams sklaidą tiek valstybės institucijos, tiek užsienio lietuvių organizacijos galėtų efektyviau vykdyti per socialinius tinklus: palyginti su 2014 m. duomenimis, itin išaugo antro pagal svarbą informacijos kanalo – socialinių tinklų – populiarumas, siekiantis 75 proc. (2014 m. – 45 proc.).
Apklausa taip pat atskleidė, kad užsienio lietuvių apsisprendimui grįžti į Lietuvą svarbiausi veiksniai yra darbo galimybės, geras atlyginimas, karjera Lietuvoje, šalies ekonomikos, gerovės augimas, asmeninė situacija (šeima, tėvai ir pan.). 40 proc. respondentų teigė besidomintys grįžimo į Lietuvą galimybėmis (daugiausia domisi gyvenantys Jungtinėje Karalystėje (51 proc.) ir Rusijoje (61 proc.). Įdomu tai, kad užsienyje pragyvento laiko trukmė beveik neturi jokio poveikio svarstymams grįžti į Lietuvą.
Internetu vykdytoje apklausoje iš viso dalyvavo 1720 užsienio lietuvių (18 metų ir vyresni, gyvenę užsienyje ne trumpiau nei 6 mėn.) iš 55 šalių. 64 proc. respondentų buvo iš ES šalių (daugiausia iš Airijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Švedijos), likusieji 36 proc. – iš kitų šalių (daugiausia iš Norvegijos, JAV).
2016 m. užsienio lietuvių apklausa bus atliekama rugsėjo–spalio mėnesiais.
URM inf. ir nuotr.