Apsilankymas pas odontologą – neretai ašarų pakalnė vaikui, galvos skausmas tėvams, o retkarčiais iššūkis ir patyrusiam odontologui. Daug vaikų bijo gydytojų, tačiau odontologų baimės gali apskritai nebūti, jei tėvai nepatingės atlikti namų darbų“, – užtikrintai sako odontologė Rasa Briedytė.
Pas odontologą – išdygus pirmam dantukui
Pirmoji baimės profilaktika – kuo ankstesni vizitai pas odontologą. Geriausia – išdygus pirmajam dantukui. Nuo mažų dienų leiskite suprasti, kad lankymasis pas odontologą – būtinybė, ne pasirinkimas. Per pirmuosius apsilankymus gydytojas turėtų ne gydyti, o apžiūrėti dantis, nuvalyti juos, kad vaikas pajustų švarą, papasakoti apie mažųjų burnos higieną.
Tėvų odontologas vaikui gali netikti
Nemažai suaugusiųjų ištikimi vienam odontologui, tačiau mažajam šeimos nariui tėvų gydytojas gali netikti. „Jei pastebite, kad tarp vaiko ir odontologo ryšys neatsiranda, veskite pas kitą. Tegul renkasi mažasis. „Bendravimas su mažaisiais pacientais daug subtilesnis. Leisdama vaistus negaliu parodyti adatos, turiu žaismingai paaiškinti nemalonius pojūčius burnoje. Beveik visą darbo dieną pasakoju apie miegančius ant pripūstos pagalvėlės dantukus, valomus rūsius – sako vaikų odontologė.
Kartais vaikus išgąsdina suaugusiųjų odontologų kabinetų sterilumas, todėl kai kurios klinikos interjerą pagyvina vaikiškomis detalėmis. Gydant mažajam pacientui siūlo žiūrėti filmuką, duoda dovanėlių. Šios smulkmenos vaikams yra svarbios. R. Briedytei tėvai pasakoja, kad bijojęs odontologo vaikas pradeda klausinėti: „Kada eisime pas gydytoją, kuris duoda dovanų?“
Apie odontologus – tik gerai
Vaikams apie odontologus kalbėkite gerai arba nieko. Vadinkite juos dantukų fėjomis, klinikas – dantukų namais. Jokių gąsdinimų: „Jei nevalysi dantų, eisi pas gydytoją.“ Ruošdamiesi į kliniką nepasakokite, kad gali skaudėti. Jei nežinote, reikės gydyti ar ne, nekalbėkite ir pernelyg pozityviai – rizikuojate prarasti mažojo pasitikėjimą. Apie gydymą leiskite kalbėti vaikų odontologui. Jis tikrai nepasakys to, ko nereikia, ir nesukels baimės.
Didžiausia klaida – pas odontologą eiti tik suskaudus
Daug vaikų pirmąkart atvedami pas odontologą, kai suskausta dantį. Kai skauda, reikia gydyti ir smagiai pažinčiai laiko beveik nėra. Priešingai, pažintis neretai būna nemaloni. Prastai besijaučiantis mažylis dažniausiai būna irzlus. Odontologo kabinete jo laukia vien nežinomybė: nepažįstamas gydytojas, kuris, prikimšęs burną, kiša į ją dar ir nematytus metalo instrumentus, prašo ramiai sėdėti, kai norisi tik pabėgti. Būtent tokiomis aplinkybėmis paprastai ir gimsta odontologo baimė. Jei norite to išvengi, pirmieji vizitai turi būti profilaktiniai.
Bailiukui – daugiau laiko pažinčiai
„Bijančiam odontologo vaikui gali prireikti kelių vizitų, kol jis pripras prie gydytojo ir ims juo pasitikėti. Jei per pirmą vizitą mažąjį pacientą įkalbini atsisėsti į kėdę, išsižioti ir jis leidžia nuvalyti keletą dantų, tai galima laikyti sėkme. Susitikus antrą, trečią kartą vaikas dažniausiai leidžiasi gydomas, – dalijasi patirtimi odontologė R. Briedytė. Deja, tai tėvams kainuoja daugiau laiko, pinigų ir kantrybės.“
Kartais baimė išduoda prastą dantų priežiūrą. Jei dantys valomi retai, naivu tikėtis, kad mažasis nepažįstamam žmogui lengvai prasižios ir leisis gydomas.
Beje, retkarčiais nepadeda nei laikas, nei odontologų psichologinės gudrybės – vaikas paniškai bijo ir nesileidžia gydomas. Tokiais atvejais į pagalbą kviečiami anesteziologai, šie atlieka dalinę nejautrą.
Nuotrauka – Vidmanto Samuolio