Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pakeitė paliatyviosios pagalbos suaugusiesiems ir vaikams teikimą reglamentuojantį įsakymą. Juo panaikinami šių paslaugų teikimo trukmės apribojimai, bet patikslintos ir aiškiau reglamentuotos sąlygos gauti paliatyviąją pagalbą stacionare.
Praėjusių metų gegužę Valstybinės ligonių kasos iniciatyva buvo pakeistas paliatyviosios pagalbos suaugusiesiems bei vaikams teikimo tvarkos aprašas apribojant stacionarinės pagalbos teikimo trukmę iki 60 dienų (vietoj neribotos). Kilus abejonių dėl tokio sprendimo pagrįstumo, sudaryta darbo grupė išanalizavo stacionarinės paliatyviosios pagalbos teikimo problemas, jų priežastis ir galimus sprendimo būdus bei parengė tvarkos tobulinimo pasiūlymų.
Sveikatos apsaugos ministrės R. Šalaševičiūtės teigimu, buvo būtina nuodugniai išanalizuoti problemas, nes paliatyvioji pagalba – tokia paslauga, kurios negalima riboti, bet negalima ir ja piktnaudžiauti. „Todėl buvo labai svarbu objektyviai įvertinti poreikius ir galimybes, – pabrėžė ministrė. – Žmogus turi gauti tokią pagalbą, kokios jam tikrai reikia, ir svarbiau ne riboti laiką, o tiksliau nustatyti, kam ir kaip tokia paslauga turi būti teikiama.“
Pakeistame paliatyviosios pagalbos suaugusiesiems ir vaikams teikimą reglamentuojančiame įsakyme aiškiai ir paslaugų teikėjams, ir pacientams išdėstytos nuostatos, kada žmogui gali būti teikiama paliatyvioji pagalba bei nustatyti saugikliai.
Svarbiausia, pasak ministrės, liko nuostata, kad paliatyviosios pagalbos paslaugos pacientams teikiamos neterminuotai.
Paliatyvioji pagalba, remiantis pakeistomis įsakymo nuostatomis, gali būti teikiama stacionare arba paciento namuose, taip pat ambulatoriškai gali būti teikiamos konsultacijos pacientui ir jo šeimos nariams. Dažniausiai paliatyvioji pagalba teikiama onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Kiekvienu atveju dėl paliatyviosios pagalbos teikimo pacientai ar jų šeimos nariai turi tartis su gydančiu gydytoju. Pasikeitus paciento sveikatos būklei, dėl tolesnio gydymo tariasi gydymo įstaigos konsiliumas.
Paliatyviosios pagalbos tikslas – mažinti nepagydoma, progresuojančia liga sergančių pacientų fizines kančias ir (ar) jų išvengti, tiksliai išaiškinti pacientus varginančius simptomus, juos kontroliuoti ir mažinti, išsiaiškinti psichologines ir socialines paciento ir jo artimųjų problemas, padėti jas spręsti stiprinant norą gyventi, o mirtį laikant natūraliu procesu, pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę.
Atsižvelgdama į tokių paslaugų poreikį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė praėjusiais metais patvirtino naują stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugų kriterijų – lovų skaičių padidino nuo 6 iki 9 lovų 100 tūkst. gyventojų. Artimiausiu metu numatoma plėtoti dienos stacionaro ir ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas panaudojant ES fondų investicijų lėšas.
SAM inf.