Vasarą daugiau judame, būname lauke, dirbame ir sportuojame, todėl dažniau prakaituojame. Pasak medikų, su prakaitu iš organizmo pasišalina daug gyvybiškai svarbių mikroelementų, todėl jaučiame raumenų skausmus, mėšlungį ir patys jaučiamės tarsi be jėgų, nuolat pavargę. Galbūt į padažnėjusius mėšlungius dėl magnio (Mg) trūkumo pernelyg daug dėmesio nekreipiame, tačiau reikėtų rimtai pagalvoti apie savo širdį, kuri gali net sustoti išsekus kalio (K) atsargoms organizme.
Mikroelementai, svarbūs širdžiai
Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, Santariškių klinikų kardiologė prof. Žaneta Petrulionienė akcentuoja, kad širdžiai itin pavojingas kalio ir magnio trūkumas. „Kalis ir magnis yra organizmui gyvybiškai svarbūs mikroelementai. Jeigu trūksta kalio, gali pavojingai sutrikti širdies ritmas. Magnio trūkumas taip pat pavojingas širdžiai ir kraujagyslėms, gali sukelti dažną širdies plakimą ir kitus širdies ritmo sutrikimus, arterinę hipertenziją, todėl visada būtina pasirūpinti, kad būtų tinkamas šių mikroelementų kiekis organizme. Kiekviena organizmui būtina medžiaga turi savo laboratoriniais tyrimais patvirtintas normas, tad tiek kalio, tiek magnio kraujyje neturi būti nei per mažai, nei per daug“, – aiškina prof. Ž. Petrulionienė.
Pakankamas kalio kiekis kraujyje apsaugo ne tik nuo širdies ritmo sutrikimų, kurie kamuoja net ir labai jaunus žmones, bet ir nuo padidėjusio kraujospūdžio, osteoporozės ir cukrinio diabeto.
Magnis yra būtinas gerai nervų, endokrininės, plaučių ir raumenų sistemų veiklai palaikyti, todėl pirmas požymis, kai trūksta šio mikroelemento, – raumenų traukuliai arba mėšlungiai, kurie dažnesni vasarą labiau prakaituojant. Magnio trūkumas gali būti virškinamojo trakto ir net onkologinių ligų priežastis. Žmonės, kuriems trūksta magnio, skundžiasi greitu nuovargiu, mieguistumu, įvairiais emociniais sutrikimais.
Trūkstant magnio, sumažėja ne tik kalio, bet ir kalcio, kuris labai svarbus kaulų, raumenų sistemos normaliam darbui. Sumažėjęs magnio kiekis taip pat susijęs su sumažėjusiu natrio bei fosforo kiekiu.
Pirmiau – į laboratoriją, o ne į vaistinę
Pasak laboratorinės medicinos gydytojos Eglės Marciuškienės, daugelis vasarą pajutusiųjų traukiantį mėšlungį, vaistininkų paliepti, skuba pirkti ir vartoti įvairius maisto papildus, tačiau vėliau kreipiasi pablogėjus savijautai. „Laboratorijoje atlikę kraujo tyrimus papildus vartojusiems pacientams neretai konstatuojame ne mikroelementų trūkumą, o perteklių. Per daug magnio papildų tablečių išgėrusiems pacientams būna širdies ritmo sutrikimų, krinta kraujospūdis, atsiranda mieguistumas, pykinimas ir vėmimas, ypač kai yra sutrikusi inkstų funkcija. Turbūt mažai kas žino, kad kalio perdozavimas yra dar pavojingesnis ir gali baigtis mirtimi. Kalis gali sukelti aritmiją ir net širdies sustojimą, ypač vasarą, kai sumažėja organizme skysčių išprakaitavus. Prieš vartojant bet kokius maisto papildus patariu pirmiau atlikti mikroelementų kraujyje laboratorinius tyrimus, sužinoti, kiek ir ko trūksta, pasikonsultuoti su gydytoju ir tik tada eiti į vaistinę papildų. Netinkamai vartojami maisto papildai, kaip ir vaistai, gali būti nuodai“, – sako gydytoja E. Marciuškienė.
Normali magnio koncentracija kraujo serume yra 0,53–1,11 mmol/l. Kai magnio yra <0,5 mmol/l, atsiranda širdies aritmijų ar net traukulių. Esant 2,1–2,9 mmol/l magnio koncentracijai atsiranda mieguistumas, pykinimas, vėmimas. Pavartojus ypač daug magnio papildų ir pasiekus didesnę nei 5,0 mmol/l magnio koncentraciją, apsinuodijimas gali sukelti komą, taip pat gali sustoti širdis.
Ar mikroelementų stoka skatina aterosklerozę?
Kai kurių medikų teigimu, nuolatinė kalio stoka kenkia ne tik širdžiai, sukeldama ritmo sutrikimų, bet ir skatindama aterosklerozę dėl padidėjusio cholesterolio kemša kraujagysles, dėl to gali padidėti infarkto ar insulto rizika.
„Yra duomenų, kad gali skatinti aterosklerozę, bet aš šio aspekto neakcentuočiau, nes magnis ir kalis yra svarbesni širdies elektrinio impulso sklidimui, kraujagyslių tonusui. Oficialių indikacijų vartoti kalį ir magnį aterosklerozės profilaktikai nėra. Jeigu norime sumažinti infarkto ar insulto riziką, pirmiausia turime reguliuoti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, kad jis nebūtų per didelis“, – teigia prof. Ž. Petrulionienė.
Gydytoja Eglė Marciuškienė pataria prieš vartojant bet kokius papildus atlikti kraujo tyrimus, kurie prieinami bet kurioje poliklinikoje ar šeimos klinikoje, taip pat laboratorijų procedūrų kabinetuose net be gydytojų siuntimo. „Pajutus bet kokių simptomų – mėšlungio traukimą, širdies ritmo sutrikimą, padidėjusį kraujospūdį, nuovargį, mieguistumą ir kitų negalavimų, – reikėtų atlikti svarbiausių mikroelementų – magnio (Mg), kalio (K), kalcio (Ca), natrio (Na), geležies (Fe), fosforo (P) – kraujo tyrimus. Taip pat reikėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą, lipidogramą, gliukozės, kepenų fermentų tyrimus, kad būtų aiškesnis sveikatos būklės vaizdas tiek pacientui, tiek gydytojui“, – sako gydytoja.
Ką valgyti, jeigu trūksta kalio ir magnio?
Kaip ir visų mikroelementų bei vitaminų, taip ir širdžiai reikalingiausių magnio ir kalio galima gauti subalansavus mitybą. Kviečių sėlenos bei viso grūdo produktai turi daug magnio. Geri magnio šaltiniai yra migdolai, anakardžiai, taip pat žaliosios lapinės daržovės, ankštiniai augalai, džiovinti vaisiai, gyvuliniai baltymai ir jūros gėrybės. Daugiausia kalio yra vaisiuose (ypač daug bananuose) ir daržovėse (ypač pupelėse, žirniuose, lapinėse daržovėse, morkose, bulvėse), riešutuose, kviečiuose ir kitame augaliniame maiste.