Ne ką menkesnis iššūkis nei peršalimo ligos šaltuoju sezonu Lietuvoje yra saulės spindulių stoka, tvirtina gydytojai ir vaistininkai. Jų teigimu, dauguma gyventojų rudenį ir žiemą pernelyg mažai laiko praleidžia natūralioje dienos šviesoje, o tai gali sukelti nemigą, nuotaikos sutrikimus, migreną, galvos skausmus. Be to, saulės spindulių, o kartu ir vitamino D trūkumas gali lemti net šiuos rimtus negalavimus: diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, osteoporozę ar rachitą.
„Atėjus rudeniui, vaistinėse tradiciškai padaugėja nusiskundimų dėl prastos nuotaikos, kritusio darbingumo, energijos stokos, dirglumo, galvos skausmų. Ir ne visada šiuos simptomus galima panaikinti vaistais. Neretai nemalonius pojūčius ar net ligas sukelia staigus saulės spindulių sumažėjimas, o tai savo ruožtu lemia sulėtėjusią vitamino D gamybą žmogaus organizme. Šis vitaminas dalyvauja daugybėje medžiagų apykaitos procesų, lemia serotonino – hormono, atsakingo už gerą nuotaiką, – išsiskyrimą“, – komentavo vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.
Jos teigimu, natūralią saulės šviesą žmonės neretai nuvertina, o juk ji atsakinga už žmogaus nuotaiką, miego ritmą, laimės pojūtį, seksualumą, skausmo kontrolę, apetitą. „Saulės trūkumui jautriausios yra tautos, gyvenančios gana toli nuo pusiaujo, tad, žinoma, ir lietuviai. Ypač tai aktualu didžiąją dienos dalį praleidžiantiems uždarose patalpose žmonėms. Juk daugelis pluša biuruose, išėję iš jų sėda į automobilius ir net sportuoja tarp keturių sienų. Tad saulės gaunama gerokai per mažai. Neigiamos įtakos turi ir staigiai sumažėjęs vaisių ir daržovių vartojimas žiemą“, – sakė G. Krikščiūnienė.
Šeimos gydytoja Violeta Januškienė tipinių šaltojo sezono negalavimų priežastis taip pat sieja su saulės šviesos ir vitamino D trūkumu. „Per mažas jo kiekis gali gerokai susilpninti imunitetą ir kaulus, pabloginti nuotaiką, didina riziką susirgti depresija, cukriniu diabetu, gripu, hipertonine liga ar net miokardo infarktu. Norint apsisaugoti nuo tokių negalavimų ir užtikrinti reikalingą vitaminų kiekį, būtina atsižvelgti į mitybą ir kuo ilgesnį laiko tarpą praleisti gryname ore“, – teigė medikė.
V. Januškienės teigimu, lietuviai valgo daug riebios mėsos, bulvių, o reikėtų dažniau rinktis riebią žuvį: lašišą, menkę, sardinę, taip pat kiaušinius, jogurtą, gerti karvės pieną. „Taip pat būtina rūpintis organizmo grūdinimu, imuninės sistemos stiprinimu, o tai geriausia daryti užsiimant fizine veikla“, – teigė ji.
Pasak vaistininkės G. Krikščiūnienės, norint užtikrinti pakankamą vitamino D dozę, gryname ore reikėtų kasdien praleisti ne mažiau nei 15 minučių be jokių apsauginių priemonių. „Žinoma, svarbu ir mityba, tačiau ne kiekvienas gali kasdien sukirsti kelis lašišos kepsnius ar suvalgyti dešimt kiaušinių. Tokiu atveju gali praversti specialūs maisto papildai, žuvies taukai, prie besikeičiančių aplinkos sąlygų organizmui padeda prisitaikyti ir augaliniai preparatai eleuterokokas, ženšenis, ežiuolė“, – teigė ji.