Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų domisi su maisto sauga susijusiomis problemomis, ir tik labai nedidelė dalis nėra girdėjusi apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) ir iš jų gaminamus produktus. Beveik du trečdaliai neigiamai vertina tokius produktus, bet tik 9 proc. turi apie juos pakankamai informacijos. Tai paaiškėjo po Europos Parlamento nario Valentino Mazuronio užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos maisto saugos klausimais.
Dauguma apklaustųjų (62 proc.) domisi su maisto sauga susijusiomis problemomis. Dauguma (74 proc.) stengiasi nevartoti maisto, kuris, kaip manoma, nėra sveikas vartoti. Dažniau tai moterys (80 proc.), dirbantys specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą (88 proc.).
„Tyrimas atskleidė daug įdomių detalių apie lietuvių nuomonę apie GMO. Dauguma juos vertina neigiamai, bet didelė dalis teigia neturintys apie juos pakankamai informacijos. Šioje srityje dar reikia daug dirbti. Kita vertus, daug palankiau yra vertinami GMO, skirti biokuro gamybai, ar genetiškai modifikuotų gėlių auginimas“, – sako tyrimą užsakęs EP narys V. Mazuronis.
UAB „Vilmorus“ atliktas tyrimas parodė, kad dauguma gyventojų yra bent šiek tiek girdėję apie GMO, negirdėjusiųjų yra tik 7 proc. Beveik du trečdaliai gyventojų tokių augalų auginimą vertina neigiamai.
Dauguma (81 proc.) gyventojų nurodė, kad nėra pakankamai informuoti arba norėtų gauti daugiau informacijos apie GM produktus. Tik 9 proc. mano, kad yra informuoti pakankamai.
Dauguma gyventojų nepritaria, kad Lietuvoje būtų auginami GMO, skirti žmonių maistui (67 proc.), taip pat GMO pašarai (65 proc.). Palankiau, tačiau irgi neigiamai yra žiūrima į GMO, kurie skirti biokurui, auginimą, taip pat į GMO gėlių auginimą.
„Įdomu tai, kad net 55 proc. gyventojų nėra tikri, ar perka ir vartoja GM maisto produktus. Tik 35 proc. buvo tikri, kad jų nevartoja. Tai taip pat rodo didelį informacijos trūkumą, blogą ar nepakankamą produktų žymėjimą“, – sako V. Mazuronis. 10 proc. respondentų nurodė, kad bent jau kartais jiems tenka vartoti GM produktus.
Beveik pusė pirkusiųjų GM maisto produktų nurodė, kad juos pirko ne specialiai – pastebėjo, kad tai produktas, turintis GMO, tik parėję iš parduotuvės į namus. 72 proc. gyventojų nenorėtų vartoti GM maisto produktų, tačiau 84 proc. norėtų turėti teisę rinktis, pirkti tokį maistą ar jo nepirkti.
Dauguma gyventojų (74 proc.) mano, kad produkto etiketėje GMO turėtų būti ženklinamas didelėmis raidėmis, genetiškai modifikuotas maistas turėtų būti parduodamas specialiuose prekybos įmonių skyriuose.
Tik 22 proc. gyventojų mano, kad ES institucijos pakankamai rūpinasi maisto sauga, 36 proc. mano, kad nepakankamai, o likusieji neturi nuomonės šiuo klausimu. 86 proc. apklaustųjų mano, kad nėra pakankamai informuoti arba norėtų gauti daugiau informacijos apie Europos Sąjungos politiką GMO atžvilgiu.
„Esant tokiems rezultatams, labai pasitarnaus naujausias EP sprendimas dėl GMO auginimo. Pavasarį įsigalios nauja tvarka, kad kiekviena ES šalis galės pati nuspręsti: ar leisti, ar drausti jos teritorijoje auginti GMO. Lietuva iki šiol sėkmingai laikėsi atsargumo politikos, manau, taip turėtų išlikti ir ateityje. Kol neturėsime itin tvirtų įrodymų dėl jų poveikio aplinkai ir kol mūsų visuomenė bus nepakankamai gerai informuota, tol genetiškai modifikuoti produktai neturėtų būti auginami“, – teigia V. Mazuronis.
Pasak jo, JAV šiuo metu leidžiama auginti jau daugiau nei 100 GMO produktų: bulvių, ryžių, sojų, kviečių, įvairių daržovių ir t. t. Iš esmės viskas. „Tai jų teisė rinktis, ir ją gerbiu, bet lygiai taip pat noriu, kad ir mes Europos Sąjungoje, Lietuvoje patys galėtume spręsti, o ne kažkas spręstų už mus. Lietuva GMO atžvilgiu konservatyvi ir atsargi. Mano nuomone, taip turėtų būti ir toliau.“
Šiandien ES leidžiama auginti 28 GMO produktus. Didesnė sąrašo dalis – ne maisto produktai, o kiti augalai: gėlės ir medžiai.
Visuomenės nuomonės tyrimą EP nario V. Mazuronio užsakymu atliko UAB „Vilmorus“. Apklausa atlikta 2014 m. gruodžio 5–14 d. Iš viso buvo apklausta 1000 vyresnių nei 18 metų Lietuvos gyventojų. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėjo vienodą tikimybę būti apklaustas.
EP nario Valentino Mazuronio biuro Vilniuje inf.
http://gmo.am.lt nuotr.