Tyrimų projekte „Socialinė atskirtis ir socialinis dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“ dalyvaujantys Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros mokslininkai kviečia susipažinti su alkoholio vartojimo žalos ir socialinės atskirties Lietuvoje tyrimais.
Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pagal išgeriamo alkoholio kiekį Lietuva yra trečia pasaulyje: vienam gyventojui, vyresniam nei 15 metų, tenka 15,4 l grynojo alkoholio (2005 m. mūsų šalis užėmė 12 vietą). Kaip matyti 1 paveiksle, šalyse, kuriose suvartoto alkoholio kiekis didesnis, daugiau ir su alkoholiu susijusių mirties atvejų.
1 pav. Suvartoto grynojo alkoholio kiekis (2010 m., litrai vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui) ir su alkoholio vartojimu susijusios mirtys (% visų mirčių 2012 m.). 5 šalys pasaulio lyderės ir Lietuvos kaimynės. Šaltinis: World Health Organization, 2014 m.
Bendras suvartoto alkoholio kiekis neatskleidžia vartojimo būdo, nes dalis Lietuvos gyventojų alkoholio nevartoja, kiti jį vartoja saikingai, dar kiti – nesaikingai. VDU mokslininkams vykdant projektą „Socialinė atskirtis ir socialinis dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“ atlikta apklausa (2014 m. balandžio mėn.) parodė, kad Lietuvoje gyvena 34 % abstinentų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių alkoholio nevartojo, kiti 66 % alkoholio vartojo: iš jų 46 % alkoholio vartojo saikingai (išgėrę nesijautė girti), o 54 % – nesaikingai (jie jautėsi girti).
Atlikus alkoholio vartojimo priežasčių analizę, išsiaiškinta, kad nesaikingai geriantieji alkoholį dažniau tai daro dėl psichologinių priežasčių. Jau atlikti alkoholio vartojimo priežasčių tyrimai rodo, kad asmenys tampa alkoholikais tada, kai alkoholiu ima spręsti savo gyvenimo problemas. Moksliškai pagrįstas ir alkoholio vartojimo bei depresijos ryšys, t. y. tai, kad alkoholio vartojimas didina depresiją, o depresija skatina alkoholio vartojimą.
Išanalizavus Lietuvos gyventojų apklausos duomenis, išryškėjo du alkoholio vartotojų tipai. Pirmojo – lengvabūdiško alkoholio vartotojo – tipo asmenys vartojo jį dėl to, kad jiems patiko lankytis baruose, arba paprasčiausiai iš nuobodulio. Išgėrę jie labiau pasitikėjo savimi, jautėsi drąsesni, spontaniškesni ir seksualesni. Antrojo – priklausomo vartotojo – tipo asmenys gėrė norėdami sušvelninti pagirias ir apsvaigti (žr. 2 pav.). Duomenys rodo, kad abu alkoholio vartotojų tipai susiję. Kitaip tariant, lengvabūdiškai geriantieji gali tapti priklausomais vartotojais.
2 pav. Saikingai ir nesaikingai geriančių asmenų alkoholio vartojimo priežastys
Nesaikingai vartojantieji alkoholį ne tik žaloja savo sveikatą, bet ir pakenkia santykiams su savo sutuoktiniais, partneriais, vaikais, bendradarbiais, draugais ir t. t. VDU mokslininkų tyrimas atskleidė, kad alkoholis padarė žalos daugumos geriančiųjų organizmui: 60 % jų jautė pagirias (žr. 3 pav.). Beveik kas antras geriantysis patyrė psichologinę žalą (jį įžeidė kiti, arba jis susibarė su šeimos nariais), beveik šeštadalis turėjo finansinių nuostolių, fiziškai susižalojo ar buvo kitų sužaloti.
3 pav. Dėl alkoholio vartojimo patirta žala
Remiantis apklausos duomenimis, galima teigti, kad kas dešimtoje Lietuvos šeimoje gyvena piktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo. Šios šeimos patiria didžiausią žalą. Net 80 % šeimos narių nurodė, kad dėl piktnaudžiaujančio alkoholiu artimo žmogaus jaučia gėdą ir skausmą, o 40 % teigė, kad šis asmuo skriaudžia kitus šeimos narius. Kas antros alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens šeimos nariams vieniems reikia nešti namų ūkio naštą ir patirti rimtų finansinių nuostolių. Be to, patys šeimos nariai tampa priklausomi nuo santykių su geriančiuoju, gyvenimas sukasi tik apie jį ir jo poreikius.
Socialinė žala, kurią patiria piktnaudžiaujantysis alkoholiu, susijusi ir su jo elgesio, gėrimo kontrolės sutrikimais. Tačiau reikia pabrėžti, kad ne tik priklausomybė nuo alkoholio, bet ir aplinkiniai žmonės skatina gėrimo kontrolės praradimą. Atlikta apklausa rodo, kad dažniausiai gerti alkoholį skatina draugai ir giminės (žr. 4 pav.).
4 pav. Skatinimo išgerti ir drausminimo to nedaryti rodikliai
Iš tyrimo duomenų matyti, kad nesaikingai geriantį asmenį veikia tiek skatintojai, tiek drausmintojai. Todėl labai daug priklauso nuo paties asmens apsisprendimo. Vykdant projektą „Socialinė atskirtis ir socialinis dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“ atlikti sociologiniai interviu su alkoholikais taip pat atskleidžia, kad iki gilaus „dugno“ krentama ilgai: piktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo keičia sutuoktinius ir partnerius, praranda vaikus (jie paimami į valstybės globą arba juos augina kitas iš tėvų); jis nesugeba išlaikyti nuolatinio darbo, įklimpsta į skolas, nutraukia draugystę su negeriančiais draugais, susiranda geriančių pažįstamų būrį, galiausiai patiria rimtų sveikatos sutrikimų. Prarandami svarbūs socialiniai ryšiai, išeikvojami ne tik finansiniai, bet ir moraliniai ištekliai, galiausiai atsiduriama socialinėje atskirtyje.
Apibendrinant reikia pažymėti, kad kuo anksčiau geriantysis pripažįsta žalingą alkoholio poveikį sau ir artimiesiems, tuo lengviau atitaisyti patirtą fizinę, moralinę ir socialinę žalą. Todėl, kaip rodo jau atlikti tyrimai Lietuvoje ir užsienyje, labai svarbu individualizuoti atsakomybę, t. y. kuo anksčiau priversti geriantį asmenį suvokti daromą žalą sau ir kitiems, už kurią atsakyti privalo jis pats. Tai skausmingas veiksmas, tačiau be jo sunku apsispręsti gyventi socialiai atsakingą blaivų gyvenimą.
Straipsnyje pateiktus tyrimo duomenis apibendrino doc. dr. Ilona Tamutienė. Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę. Projektas „Socialinė atskirtis ir socialinis dalyvavimas pokyčių Lietuvoje“ (Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-02-045).
