Šių metų rugsėjo mėnesį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko medaus, tiekiamo į Lietuvos prekybos tinklus, kokybės tyrimą. Buvo siekiama įsitikinti, kad vartotojams tiekiami produktai atitinka Medaus techniniame reglamente patvirtintus sudėties ir kokybės kriterijus, kad jie tinkamai ženklinami ir nėra užteršti farmakologinių medžiagų, pesticidų, sunkiųjų metalų ar kitų teršalų liekanomis. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo atlikti medaus kokybę ir natūralumą patvirtinantys tyrimai.
,,Medaus mėginiai laboratoriniams tyrimams buvo atrinkti iš skirtingų šalies prekybos centrų įvairiuose miestuose. Remiantis tyrimų rezultatais, galima drąsiai teigti, kad mūsų šalyje parduodamas lietuviškas ir įvežtinis medus yra saugus ir atitinka visus keliamus reikalavimus. Tačiau, vertinant medaus kokybę, laboratoriniais tyrimais išaiškinta, kad Lietuvos bitynuose pagamintas medus yra kokybiškesnis už įvežamą iš kitų šalių“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Jonas Stanius.
Pasak specialisto, vienas svarbiausių medaus kokybės kriterijų – diastazės aktyvumo rodiklis. Kuo šis rodiklis aukštesnis – tuo medus kokybiškesnis. Nors nė viename iš tirtų mėginių šis rodiklis nebuvo žemesnis, nei nustatyta mažiausia leistina riba, tačiau mūsų šalies bitininkų tiekiamo medaus mėginiuose šis rodiklis buvo iki 5 kartų aukštesnis nei iš Latvijos ar Lenkijos atvežto medaus.
Atliekant tyrimą vienu atveju iš įvairių šalių surinkto ir pagaminto medaus mišinyje (gamintojas UAB ,,Medaus pirkliai“) buvo rasta antibiotikų sulfonamidų grupės preparato sulfametoksazolo. Atlikus skubią patikrą, medus nedelsiant buvo surinktas iš rinkos ir saugiai sunaikintas.
J. Staniaus patarimu, rudenį išaugus medaus paklausai, vartotojams nereikėtų susigundyti mažesne kaina, nes tikrai saugų ir kokybišką produktą galima įsigyti tik iš legaliai veiklą vykdančių prekiautojų ar bitininkų. Turgavietėse ar prekybos centruose parduodamas medus turi būti tinkamai paženklintas, ant pakuočių privalo būti nurodytas medaus pavadinimas, grynasis kiekis, įmonės pavadinimas arba bitininko pavardė, adresas, medaus kilmės šalis, tinkamumo vartoti terminas, per kurį medus išlaiko savo specifines savybes (nurodoma ,,Geriausias iki…“). Prieš perkant svarbu išsiaiškinti, ar yra bityno pasas, įrodantis, kad bitynas oficialiai registruotas, jame vykdoma valstybinė kontrolė.
Pasak specialisto, renkantis medų, reikėtų atkreipti dėmesį į jo spalvą, kvapą ir skonį, žiūrėti, kad jis nebūtų suputojęs, susisluoksniavęs. Jeigu indo apačioje medus tirštas, o viršutiniame sluoksnyje skystas ir tamsesnės spalvos – tai nesubrendusio medaus požymis. Burbuliukai ar rūgštokas skonis rodo, kad medus gali būti surūgęs. Taip pat reikėtų žinoti, kad medus natūraliai pradeda kristalizuotis per keletą parų po išėmimo iš korio, ilgiausiai nesusikristalizavęs jis gali išlikti iki 3 mėnesių. Silpnai kristalizuojasi arba iš viso nesikristalizuoja lipčiaus medus arba toks, kuriame daug sacharozės (cukraus). Medus suskystėja kaitinamas aukštesnėje nei 40 °C temperatūroje. Kai kurių mokslininkų teigimu, kaitinamas medus praranda dalį savo gydomųjų savybių, todėl yra tinkamesnis konditerijai ar tiesiog arbatai pasaldinti.
VMVT inf.