Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Grožis ir mada»Ką reikėtų žinoti dažant plaukus?
Grožis ir mada

Ką reikėtų žinoti dažant plaukus?

ATNAUJINTA:21 gruodžio, 2022Komentarų: 04 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas
Plaukų dažymas jau senokai yra laikomas labiau grožio procedūra nei būtinybe (žiliems plaukams paslėpti) – plaukus šiandien dažo dauguma moterų ir kai kurie vyrai. Europos Komisijos duomenimis, daugiau kaip 60 proc. moterų ir 5–10 proc. vyrų (nuo 30 iki 60 metų amžiaus) naudoja plaukų dažus vidutiniškai 6–8 kartus per metus. Esant tokiai didelei paklausai, šių produktų pasiūla taip pat didžiulė. Vertinama, kad plaukų dažai sudaro 8 proc. visos Europos kosmetikos gaminių rinkos (apie 2,6 mlrd. eurų).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad, kaip ir visi produktai, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų, taip ir plaukų dažai gali sukelti neigiamų padarinių sveikatai. Dažniausia reakcija į plaukų dažuose esančias chemines medžiagas – alergija, kuri gali pasireikšti galvos srities, kaklo, veido paraudimu, niežėjimu ar patinimu. Todėl patariama naudojant plaukų dažus imtis tam tikrų atsargumo priemonių.

Rekomenduojama pasitikrinti jautrumą dažams

Sveikatos specialistai visame pasaulyje ragina žmones naudoti kuo mažiau cheminių medžiagų. Rekomenduojama rinktis greičiau nusiplaunančius, trumpalaikius plaukų dažus, kurie padengia plauko paviršių arba labai negiliai įsiskverbia į patį plauką. Ilgalaikiai dažai gali ne tik žaloti plaukus (jie praranda natūralų žvilgesį, pradeda sausėti), bet ir sukelti alergines reakcijas į dažuose esančias medžiagas. Daugelis plaukų dažų nėra skirti asmenims iki 16 metų.

Prieš pradedant dažyti plaukus vertėtų pasitikrinti jautrumą plaukų dažams. Dažniausiai testas atliekamas ant nedidelio odos plotelio už ausies arba vidinio alkūnės linkio užtepus dažų ir palikus 48 val. Jeigu per šį laikotarpį neatsiranda sudirginimo, paraudimo, niežėjimo, patinimo, bėrimo – testas laikomas neigiamu ir plaukų dažus galima naudoti.

Kirpyklų darbuotojai rizikuoja labiau

Neigiamą dažų poveikį sveikatai gali patirti ne tik asmenys, kurių plaukai yra dažomi, bet ir grožio salonų darbuotojai, kurie savo darbo aplinkoje yra nuolat veikiami įvairių cheminių medžiagų. Kirpyklų darbuotojams, nenaudojantiems apsauginių pirštinių, gali išsivystyti rankų egzema.

JAV Aplinkos darbo grupės (Environmental Working Group) 2010 m. duomenimis, grožio salonų darbuotojai dažniausiai skundėsi dėl plaukų slinkimo, dermatito, akių, nosies, kvėpavimo takų gleivinės dirginimo, kosulio, kaklo, veido bėrimo, paraudimo, akių ašarojimo, galvos skausmo, vėmimo ir kt. Šie nusiskundimai buvo siejami su plaukų tiesinimo priemonėse ir darbo aplinkos ore esančiu formaldehidu.

Didelė formaldehido ir kitų cheminių medžiagų koncentracija darbo aplinkoje gali susidaryti dėl intensyvaus tam tikrų produktų, kuriuos sudaro įvairios cheminės medžiagos, naudojimo. Todėl labai svarbu, kad šios patalpos būtų tinkamai įrengtos, prižiūrimos ir vėdinamos.

Draudžiamų medžiagų sąrašas ilgas

Siekdama užtikrinti plaukų dažų saugą, Europos Komisija uždraudė juose naudoti 181 cheminę medžiagą. Šie draudimai atsirado Europos moksliniam komitetui pateikus informaciją apie jų neigiamą poveikį sveikatai.

Dažuose leidžiama naudoti 97 dažiklius. Tačiau net ir naudojant dažus, kuriuose yra šių leidžiamų naudoti dažiklių, turi būti laikomasi tam tikrų apribojimų ir reikalavimų. Etiketėse turi būti pateikti konkretūs nurodymai, kokių atsargumo priemonių reikės laikytis naudojant kosmetikos gaminius, perspėjimai dėl gaminių keliamos rizikos. Pavyzdžiui, plaukų dažų, kuriuose yra dažiklių (fenilendiamino, aminofenolio, rezorcinolio, naftolio ir kitų), etiketėje turi būti nurodyta, kad plaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją; nereikėtų dažyti plaukų, jei veidas yra išbertas arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista arba dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją.

Apie rimtą nepageidaujamą poveikį galima pranešti

Nuo 2013 m. Europos Sąjungos šalyse veikia rimto nepageidaujamo kosmetikos gaminio poveikio stebėsenos sistema – vadinamoji kosmetikos gaminių budros sistema. Tai informacijos apie kosmetikos gaminio rimtą nepageidaujamą poveikį teikimas, kaupimas ir panaudojimas.

Rimtas nepageidaujamas poveikis – tai nepageidaujamas poveikis, dėl kurio atsiranda laikinų arba nuolatinių funkcinių sutrikimų, neįgalumas, guldoma į ligoninę, pasireiškia įgimtos anomalijos, iškyla staigi gyvybei pavojinga rizika arba mirštama.

Lietuvoje kompetentingoji institucija, kuriai bus teikiami pranešimai apie nepageidaujamą kosmetikos gaminio poveikį, yra Vilniaus visuomenės sveikatos centras.

Kosmetikos gaminių budros sistema padės išsiaiškinti nepageidaujamą kosmetikos gaminio poveikį sukeliančias priežastis ir prireikus teikti siūlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, kad būtų užtikrinta labai gera žmonių sveikatos apsauga.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro inf.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKaip netapti agresyviai nusiteikusio šuns auka?
Kitas straipsnis Juodųjų serbentų džemas su šokoladu

Susiję straipsniai

Ekspertė apie paauglių grožio standartus: socialiniai tinklai normalizuoja toksišką santykį su kūnu – kūnas tampa projektu

10 balandžio, 2026

TOP mados tendencijos, kurios grįžta iš 2000-ųjų: dalijasi Agnė Gilytė

25 kovo, 2026

Vilniuje – vakarėlis, sujungęs Berlyną, Los Angelą ir Stambulą: GALLIVANT kūrėjas atvėrė miestų kvapų filosofiją

20 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.