Perkopusių 53 metus vyrų mūsų šalyje ima sparčiai mažėti. Vidutinė jų gyvenimo trukmė tesiekia 68,5 metų, o moterys neretai sulaukia 80 metų, todėl didelei daliai jų ilgą gyvenimo atkarpą tenka našlauti.
Po antrosios pusės mirties daugelis moterų toliau gyvena vidutiniškai 11 metų. Tačiau neretai, sutuoktiniui iškeliavus į dausas, moterys miršta po 13 metų, nes, Statistikos departamento duomenimis, vyrai veda vidutiniškai 2 metais jaunesnes nuotakas.
Situacija Vakarų ir Šiaurės Europoje kitokia. Vokietijoje, Prancūzijoje, Islandijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje gyvenimo trukmės skirtumas tarp vyrų ir moterų yra vidutiniškai 4,5 metų – perpus mažesnis nei Lietuvoje. Pietų šalyse situacija irgi palankesnė moterims: Italijoje, Ispanijoje, Maltoje, Graikijoje moterys be vyro peties šalia praleidžia apie penkerius metus. Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, kuo toliau į Vakarus, tuo ilgiau gyvena vyrai, atitinkamai trumpiau našlauja moterys.
Rytų Europoje, ypač buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje, vyrai gyvena trumpiausiai – vidutinė gyvenimo trukmė čia siekia apie 65 metus. Štai Rusijoje vyrų mirštamumas yra ankstyviausias (vyrai vidutiniškai sulaukia 63 m., moterys – 75 m.), todėl vyresnio amžiaus moterys gyvena net 12,5 metų ilgiau. Panaši situacija ir Baltarusijoje, Moldovoje, Ukrainoje ar Latvijoje. Specialistų teigimu, tokia situacija susidarė dėl skirtingo požiūrio į gydymą bei ligų prevencijos reikšmę Vakarų Europoje ir buvusioje Sovietų Sąjungoje.
Kokie veiksniai daro įtaką rekordiškai ankstyvam Lietuvos vyrų mirštamumui? Apie 20 vyrų iš 100 tūkst. kasmet miršta dėl transporto traumų, apie 60 – susižaloję ar sąmoningai nutraukę gyvybę. Apie 250 iš 100 tūkst. vyrų gyvenimą pasiglemžia insultas, o didžiausias skaičius – net per 800 – mirčių ištinka dėl išeminės širdies ligos, kurios prevencija Vakarų šalyse yra gerokai pažangesnė.
Klinikiniai tyrimai rodo, kad pagrindinė išeminės širdies ligos (IŠL) priežastis – blogojo cholesterolio perteklius. Mirtį sėjančios ligos išsivysto dėl pastarojo sukelto širdies kraujagyslių užsikimšimo – aterosklerozės, kuri taip pat yra ir galvos smegenų, kojų bei kitų organų ligų priežastis.
„Aterosklerozė – klastinga liga, kurios vystymasis ilgas ir sudėtingas, galintis trukti dešimtis metų. Pradinėse stadijose dažniausiai niekuo nesiskundžiama, žmogus nieko blogo nejaučia. Dažniausiai liga pasireiškia netikėtai: krūtinės angina, miokardo infarktu, galvos smegenų insultu, staigia mirtimi“, – vardijo prof. kardiologė Žaneta Petrulionienė, Lietuvos kardiologų draugijos Prevencijos ir reabilitacijos darbo grupės vadovė.
Kardiologės žodžius iliustruoja žinomų vyrų mirtis: iš gyvenimo netikėtai pasitraukęs televizijos prodiuseris, verslininkas, renginių vedėjas Gintaras Ruplėnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Bronislovas Lubys, Seimo narys, ekonomistas Julius Veselka. Visi jie mirė staiga sustojus širdžiai, nors prieš tai dėl sveikatos problemų nesiskundė.
Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos vadovo, akademiko, hab. dr. prof. Aleksandro Laucevičiaus teigimu, pastarąjį dešimtmetį Vakarų Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose pasiektas labai didelis progresas mažinant sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ypač nuo tų, kurias sukelia aterosklerozė. „Vien gyvensenos pakeitimas ir rizikos veiksnių korekcija šios problemos visiškai išspręsti negali – reikalinga ir šiuolaikinė farmakoterapija. Vakarų šalyse daugiau nei pusė vyresnio amžiaus vyrų vartoja statinus – cholesterolį mažinančius preparatus. Moksliškai įrodyta, kad statinai stabdo aterosklerozės progresavimą ir skatina jos regresiją. Būtent dėl to per pastarąjį dešimtmetį statinų vartojimas Vakarų Europoje išaugo keliskart, o dėl didžiulės gamintojų konkurencijos jų kainos gerokai sumažėjo. Tyrimais pagrįsta, kad statinai stabdo aterosklerozės progresavimą ir skatina jos regresiją“, – teigė vienas garsiausių šalyje specialistų A. Laucevičius.
Nesenai paskelbti tyrimo „EUROASPIRE IV“ (buvo apklausti ir tirti pacientai, sergantys išemine širdies liga, po stacionarinio gydymo) rezultatai atskleidė, kad Lietuvos situacija tarp visų tyrime dalyvavusių valstybių pati nepalankiausia. Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europa, yra itin daug didelį kiekį riebalų kraujyje turinčių žmonių ir mažiausiai pacientų, vartojančių statinus. Visai priešinga situacija susidariusi JAV: nors nutukimas šalyje auga, tačiau amerikiečių, kraujyje turinčių padidėjusį cholesterolio kiekį, procentas nuosekliai mažėja. Remiantis statistika, JAV ar Didžiojoje Britanijoje statinus vartoja daugiau nei pusė vyresnio amžiaus vyrų ir daugiau nei trečdalis moterų.
Džeraldas Kauneckas