Jau trejus metus iš eilės Lietuvos piliečių grįžta daugiau, nei išvyksta – Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vien pernai į šalį grįžo apie 20,6 tūkst. lietuvių. Kaip sekasi grįžtantiems įsitvirtinti Lietuvoje, priklauso ir nuo dar būnant užsienyje atliktų namų darbų, neslepia specialistai.
Dauguma į Lietuvą grįžtančių emigrantų šiam sprendimui pasirenka vasaros mėnesius, dažniausiai – rugpjūtį. Būtent šį mėnesį trejus metus iš eilės gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo daugiausia grįžusių piliečių. Toks pasirinkimas siejamas ne tik su Europoje įprastai prasidedančiu atostogų sezonu, bet ir su noru sklandžiai pasiruošti kartu grįžtančių vaikų mokslo metams naujoje vietoje.
„Sprendimas grįžti labai retai kada būna spontaniškas – ilgą laiką gyvenę, dirbę ir kūrę šeimas svetur, apie grįžimą svarsto ne vieną mėnesį ar metus. Nusprendus grįžti vėlgi persikraustymas į Lietuvą neįvyksta per savaitę – tenka priimti ne vieną sprendimą, galbūt nutraukti turimą darbo sutartį, jei nėra nuotolinio darbo galimybės, taip pat apsvarstyti, kur grįžus bus gyvenama, dirbama ir t. t.“, – komentuoja Tarptautinės migracijos organizacijos („IOM Lietuva“) įgyvendinamo projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Edita Urbanovič.
Pasak jos, dar gyvenant užsienyje svarbu susitvarkyti kuo daugiau reikalų, kad grįžus į Lietuvą reintegracija būtų kaip įmanoma sklandesnė ir greitesnė. Ypač tuo rūpinasi su vaikais ar antromis pusėmis užsieniečiais grįžtantys lietuviai.
„Nėra vieno recepto visiems atvejams. Kiekvieno žmogaus situacija individuali, todėl prieš grįžtant, visų pirma, verta įvertinti, iš kokios šalies grįžtama. Pavyzdžiui, grįžtantiems iš Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalių taikomi tam tikri bendri reglamentai, todėl galima susumuoti stažą nedarbo ar motinystės išmokai, taip pat pensijai gauti. Jei grįžtama iš trečiųjų šalių, verta numatyti papildomas procedūras, tokias kaip leidimas gyventi šeimos nariams, neturintiems Lietuvos pilietybės ir kt.“, – sako E. Urbanovič.
Ne tik kur gyventi, bet ir kur dirbti
Pašnekovės teigimu, įprastai grįžtantiems lietuviams svarbiausias yra apgyvendinimo aspektas. Jei Lietuvoje neturima nuosavo nekilnojamojo turto, nevengiama laikinai įsikurti pas gimines, kol susirandamas būstas nuomotis ar įsigyti. Net 60 proc. visų grįžtančiųjų įsikuria šalies regionuose, tad planuojantiems parvykti į Lietuvą patariama iš anksto pasidomėti situacija konkrečioje savivaldybėje tiek dėl darbo galimybių, tiek dėl laisvų vietų ugdymo įstaigose, jei grįžtama su vaikais, ar, jei aktualu – galimybės gauti paramą pirmajam būstui įsigyti.
„Lietuvos savivaldybės ir jose veikiančios bendruomenės aktyviai siūlo įvairias veiklas nuo atvykimo išmokos iki specialių programų talentams pritraukti, kurios padeda lengviau reintegruotis į vietos bendruomenes. Taip pat regionai siūlo ne tik pigesnį būstą, bet ir darbo galimybes – čia taip pat trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų, tad savivaldybės yra linkusios pasiūlyti jiems papildomų naudų. Be to, mažesniuose miestuose lengviau kurti ar plėtoti užsienyje vykdytą verslą, kas taip pat aktualu daliai grįžtančiųjų“, – komentuoja „Renkuosi Lietuvą“ vadovė.
Kad sugrįžimas į Lietuvą būtų kuo sklandesnis, rekomenduojama dar būnant užsienyje pradėti ieškoti darbo arba pasidomėti situacija konkrečiame sektoriuje.
„Sugrįžus ir jau turint darbą, nebereikia sukti galvos dėl pajamų šaltinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo. Nauja rutina suteikia daugiau emocinio stabilumo ir finansinio saugumo. Grįžtantys taip pat yra skatinami ne tik ieškotis darbo, bet ir čia kurti verslą – tam siūlomos įvairios Užimtumo tarnybos programos bei paskatos“, – vardija E. Urbanovič.
Planuojantiems grįžti su vaikais taip pat patariama neatidėlioti ugdymo įstaigos pasirinkimo – nors šalies darželiai ir mokyklos vaikus priima nuolat į turimas laisvas vietas, pagrindinis vaikų priėmimas vykdomas pavasarį, tad užgaišus galima į norimą ugdymo įstaigą ir nepatekti. Rekomenduojama pasidomėti ugdymo įstaigomis, kurios jau turi patirties priimant grįžtančius vaikus ir suteikia papildomą pagalbą tiek vaikams, tiek jų tėvams.
Būtina pasirūpinti ir mobiliuoju parašu
Pasak „Renkuosi Lietuvą“ konsultantės Martos Voitkevičiūtės, nors gyvenamoji vieta, darbas ir vaikų ugdymo įstaigos yra kone kertiniai sėkmingos reintegracijos aspektai, sklandų įsikūrimą grįžus užtikrina ir iš pažiūros nedideli dalykai, tokie kaip lietuviška banko sąskaita ir elektroninio identifikavimo priemonės, kuriomis galima pasirūpinti iš anksto.
„Įprastai atvykdami į Lietuvą aplankyti giminių išvykusieji stengiasi susitvarkyti ir asmeninius reikalus – atsinaujinti asmens dokumentus, išspręsti sveikatos problemas ir panašiai. Ragintume juos iš anksto pagalvoti ir apie lietuviškos banko sąskaitos atsidarymą, jei jos nebeturi, taip pat pasirūpinti elektroniniu parašu – tai palengvins reikalingų dokumentų tvarkymąsi nusprendus visam laikui grįžti į Lietuvą“, – teigia pašnekovė.
Šiuo metu nuotoliu atsidaryti banko sąskaitą galima keliuose šalies bankuose, įskaitant SEB, „Swedbank“, „Luminor“, „Paysera“. Atidarant sąskaitą nuotoliu, dažniausiai reikės susisiekti su banku vaizdo skambučiu ir turėti kvalifikuotą elektroninį parašą (kvalifikuotą „Smart-ID“ arba „Mobile-ID“ mobilųjį parašą). Mobilusis parašas išduodamas telekomunikacijos operatorių salonuose.
Turėdami elektroninio identifikavimo priemones (mobilųjį parašą, el. bankininkystę ar naujo tipo asmens tapatybės kortelę su skaitytuvu), emigrantai gali nuotoliu naudotis elektroninių valdžios vartų paslaugomis: deklaruoti gyvenamąją vietą, registruotis Užimtumo tarnyboje, kreiptis dėl vaiko bei kitų išmokų, susitvarkyti įgaliojimus Registrų centre ir t. t.