Esamiems ir būsimiems tėvams nuolat primenama būtinybė skiepyti vaikus. Tačiau ne visi būna susipažinę su galimomis reakcijomis į skiepus. Ką reikėtų žinoti?
Įtakos turi ir kiekvieno organizmo unikalumas
Lietuvoje š. m. I ketvirtį užregistruota 16 nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Pernai šalyje iš viso jų buvo užregistruota 80.
Daugiausia nepageidaujamų reakcijų į skiepą pasireiškia vaikams. Nors vakcinų gamintojai stengiasi sukurti kuo saugesnius imunobiologinius preparatus, tačiau įskiepytos vakcinos kartais gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Vis dėlto jų atsiradimui įtakos turi mūsų organizmo unikalumas, veiksmai prieš skiepijimą bei po jo.
Vakcinos yra jautrios aplinkos poveikiui, greitai praranda gebėjimą formuoti imunitetą. Kad taip neatsitiktų, jas gabenant ir laikant iki pat skiepijimo turi būti išlaikyta šalčio grandinė, t. y. temperatūra nuo 2 iki 8 °C, svarbu, kad nebūtų pažeista pakuotė. Vakcinos iš tiekėjų sandėlių priimamos specialiuose izoterminiuose krepšiuose. Kiekvienoje vakcinos dėžėje yra specialus indikatorius, kurio spalva pakinta, jei buvo pažeista šalčio grandinė. Ją pažeidus sutrumpėja vakcinų galiojimo laikas, jos nebetinkamos naudoti. Tiekėjo akivaizdoje įvertinama indikatoriaus spalva ir, jei ji yra nepakitusi, vakcina tuoj pat talpinama į šaldytuvą, kuriame išlaikoma nuo 2 iki 8 °C temperatūra.
Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius yra parengtas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą ir atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, vaikų profilaktinių skiepijimų tęstinumą ir užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją Lietuvoje.
Ką tėvams reikia žinoti?
Šeimos gydytojas, prieš skiepydamas vaiką reikiama vakcina pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, turi įvertinti vaiko sveikatos būklę, gauti tėvų sutikimą, registruoti skiepą bei vaiko būseną prieš skiepijimą ir po jo, įrašydamas į vaiko raidos istoriją (forma Nr. 025-112/a). Skiepijami gali būti tik sveiki kūdikiai ir vaikai. Be rimtos priežasties skiepijimas neatidedamas, nes tai gali būti pavojinga ne tik vaikui, bet ir visuomenei.
Bendra organizmo reakcija po skiepo gali pasireikšti silpnumu, karščiavimu, galvos skausmu, retkarčiais – sąnarių skausmais, viduriavimu. Visi paminėtieji negalavimai paprastai praeina po 1–2 parų. Todėl pasiskiepijus reikėtų stengtis nepervargti, neliesti (nekasyti, nedraskyti) įskiepytos vietos, o pakilus temperatūrai – pagulėti.
Pagrindinės nepageidaujamos reakcijos į skiepą:
• Vietinės. Vietinių nepageidaujamų reakcijų pasitaiko beveik pusei paskiepytųjų. Paprastai paraudimas ir patinimas ar audinių sustandėjimas, kurio skersmuo nėra didesnis nei 2 centimetrai, vertinama kaip įprasta reakcija. Vietinės reakcijos pasireiškia po kelių valandų nuo vakcinos įskiepijimo ir praeina negydomos per 1–3 dienas.
• Trumpalaikis karščiavimas. Bendrosios organizmo reakcijos, jei nėra kitų simptomų, dažniausiai pasireiškia trumpalaikiu vidutiniu karščiavimu, ne didesniu nei 38 °C. Tai laikoma normalia paskiepytojo reakcija į vakciną. Įskiepijus įvairias vakcinas gali pasireikšti ir bendras negalavimas, apetito sutrikimas, silpnumas, galvos skausmas. Dažniausiai šie požymiai nebūna sunkūs ir per 1–3 dienas išnyksta savaime.
Sunkios alerginės reakcijos po vakcinų įskiepijimo yra labai retos. Tokios alerginės reakcijos, kaip anafilaksinis šokas, gali sukelti grėsmę gyvybei. Visais atvejais, jei po skiepo atsirado žymių sveikatos sutrikimų, apie tai būtina pranešti skiepijusiam gydytojui. Jis, įvertinęs sveikatos būklę, išsiaiškins, ar tai tikrai nepageidaujama reakcija į skiepą, ir šį įvykį registruos.
http://kaunovsc.sam.lt