Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Kaip atpažinti depresiją
Šeima ir sveikata

Kaip atpažinti depresiją

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje skelbiama, kad depresija tampa pasauline problema: nuo šios ligos kenčia 350 mln. visos planetos žmonių. Dėl klastingos išraiškos depresija dažnai lieka nepastebėta, nors tai – sunki, ilgai trunkanti, didelį mirštamumą ir kančias lemianti liga. XXI amžiuje ji tapo jaunų žmonių liga. Jau šiandien depresija pirmauja neįgalumo priežasčių sąraše. Moksliniai tyrimai rodo, kad liga net ir išgydyta dažnai pasikartoja. PSO prognozuoja, kad iki 2020 metų ši liga taps antra pagal dažnumą.

Depresija nėra jauna liga. Pirmą kartą ji aprašyta VIII amžiuje pr. Kr. Biblijos Psalmyne: „Susitraukęs ir jėgų netekęs, slankioju niūrus visą dieną.“ V amžiuje pr. Kr. Hipokratas aprašė „melancholiją“: nepaaiškinamas liūdesys, nemiga, dirglumas, nuovargis, apetito sutrikimai. Šiandien depresija suprantama kaip žmogaus emocinės pusiausvyros sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Depresijos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla, nepaisoma asmens higienos, sumažėja savigarba, atsiranda nuolatinis kaltės jausmas. Depresija laikoma vienu dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų. Nediagnozuota ir negydoma depresija blogina asmens gyvenimą, skatina savižudybę, lemia kitų psichinių ir somatinių ligų atsiradimą, pavyzdžiui, sergantieji depresija 4,5 karto dažniau patiria miokardo infarktą.

Nors depresija žinoma jau daugiau kaip du tūkstančius metų, nepaisant tiesiog fantastiškų medicinos pasiekimų (organų persodinimas, pažeistų funkcijų atkūrimas ir kt.), diagnozuoti ir, svarbiausia, tinkamai gydyti depresiją yra nepaprastai sudėtinga: tik trečdalis ligonių gauna tinkamą gydymą laiku diagnozavus ligą. Sudėtingumą lemia mūsų požiūris į ligą: ligos neigimas ir požiūris į ją kaip į socialinę žymą. Sergantis žmogus gėdijasi kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, juo labiau kad pakliūti pas jį sudėtinga. Todėl, jeigu pastebėjote, kad ilgiau nei mėnesį jus kamuoja prislėgta nuotaika, gyvenimas atrodo visiškai pilkas, dažnai kamuoja neaiškaus ilgesio jausmas, jaučiama gyvenimo tuštuma, kažkur išnyko malonumo jausmas, neįdomu ir nesinori užsiimti mėgstama veikla, jei jaučiamas nuolatinis nuovargis, nekyla rankos, kažkur dingo energija, fizinis, psichinis aktyvumas, – skubėkite pas gydytoją psichiatrą, nes juodų dienų būna kiekvienam, o depresija yra sekinanti liga, kuri savaime nepraeina ir labai kenkia gyvenimo kokybei.

Yra ir kitų depresijos požymių:

– nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus;

– dirglumas, jautrumas emocinei įtampai;

– vengiama bendrauti;

– fizinio ir / ar psichinio užslopinimo arba nerimo pojūtis;

     – kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas;

     – sunku susikaupti veiklai;

     – pesimistinis ateities įsivaizdavimas;

     – polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę;

     – apetito sutrikimas;

     – potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant atsiriboti nuo tikrovės;

     – įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.

Tai gydytojo specialisto darbas atskirti Jūsų nuotaikos kaitą nuo rimtos psichinės ligos. Neužsiiminėkite savigyda, nes depresijos gydymas yra kompleksinis procesas: apima gydymą vaistais, socialinę pagalbą, psichoterapiją. Prisiminkite, kad mūsų smegenys yra tobulas kompiuteris, kuriame milijardai neuronų, ir mes nenuspėsime, kaip jie pradės sąveikauti tarpusavyje dėl draugų, kaimynų, giminaičių poveikio. Iki šiol medicina negali vienareikšmiškai išskirti ir detalizuoti depresiją lemiančių veiksnių. Tačiau mokslininkai nepasiduoda: visame pasaulyje atliekami tyrimai siekiant išsiaiškinti galimus depresiją lemiančius veiksnius. Ispanijos mokslininkai per 10 metų ištyrė per 15 000 Ispanijos gyventojų dėl depresijos galimos priklausomybės nuo mitybos. Jie ištyrė, kad vartojant daug vaisių, daržovių, riešutų ir mažai mėsos depresijos atsiradimo rizika sumažėja. Atlikto tyrimo metu depresija buvo diagnozuota daugiau nei 1500 gyventojų. Kinų mokslininkai ištyrė, kad depresijos atsiradimo rizika sumažėja, kai valgoma daug žuvies.

Taigi mylėkime save, skirkime pakankamai dėmesio sveikatai, sveikatos stiprinimui ir neužmirškime vaisių, daržovių ir žuvies.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos informacija

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisPaįstrio kultūros centras džiaugiasi ekspozicijų kokybe
Kitas straipsnis Varėnos Grybų šventėje – grybų, kultūros renginių ir kulinarinio paveldo gausa

Susiję straipsniai

Vanduo iš čiaupo: kada galite gerti drąsiai, o kada – geriau nerizikuoti?

12 gegužės, 2026

Technologijų bendrovės ir medikų tyrimas parodė: išmanusis laikrodis gali nuspėti alpimą dar prieš jam įvykstant

10 gegužės, 2026

Ledų sezonas prasideda: kokios tendencijos karaliaus vasarą?

6 gegužės, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.