Daugeliui nuosavas būstas – vienas svarbiausių gyvenimo pirkinių. Jį renkamės pagal vietą, kainą, išlaikymo išlaidas, susisiekimą, suplanavimą ir kitus kriterijus. Tačiau ar susimąstome, kaip nuo gyvenamosios vietos priklausys mūsų sveikata? Žaluma aplink namus, atstumas iki parko, oro užterštumas, geriamojo vandens kokybė turi įtakos ir vaikų, ir suaugusiųjų fizinei bei emocinei sveikatai, teigia Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto profesorė habil. dr. Regina Gražulevičienė.
Siekiant nustatyti skirtingų aplinkos veiksnių įtaką sveikatai, Kaune atliktas pirmasis kompleksinis ilgalaikis trijų etapų tyrimas. Jame dalyvavo apie 3300 nėščių moterų ir beveik 1500 vaikų. Buvo renkami duomenys apie tiriamų asmenų gyvenamosios vietos aplinkos kokybę, geografinę padėtį ir realų vidutinį 7 parų fizinį aktyvumą, taip pat atsižvelgta į jų elgseną, nuotaiką, socialinius ryšius.
Gamtinės aplinkos poveikis sveikatai vertinamas pagal žalumos ekspoziciją, kuri priklauso nuo žalumos gausos gyvenamojoje vietovėje (NDVI indeksas) ir būsto atstumo iki artimiausio parko. Nustatyta, kad, didėjant būsto atstumui iki miesto parko, didėja rizika susilaukti prieš laiką gimusio naujagimio, o jei nėštumo metu gyvenamojoje vietovėje mažai žalumos – didesnė rizika, kad gims sulėtėjusios raidos naujagimis.
Anot prof. R. Gražulevičienės, ikimokyklinio amžiaus vaikams, gyvenantiems arti miesto parko, būdinga mažesnė antsvorio ir nutukimo rizika: kai parkas netoliese, jie mažiau laiko praleidžia prie televizoriaus ar kompiuterio. Tačiau labiau tikėtina, kad šie vaikai susirgs astma nei gyvenantys atokiau nuo parko. Dar labiau – net 43 proc. – Kaune išauga susirgimo astma rizika, kai didėja žalumos indeksas 100 m atstumu aplink gyvenamąją vietą.
Gyvenamosios vietos žalumos gausa teigiamai veikia vaikų fizinę ir protinę raidą. „Vaikams, gyvenantiems toliau kaip 300 m iki miesto parko ir skurdesnės žalumos zonoje, maždaug dvigubai padidėja antsvorio ir nutukimo bei 75 % – psichologinių problemų rizika“, – sako mokslininkė.
Kai atstumas nuo gyvenamosios vietos iki parko didesnis kaip 300 m, labiau tikėtina, kad vaikai bus hiperaktyvūs, jiems kils prosocialaus elgesio problemų, kamuos emociniai sutrikimai.
Įvertintas žaliųjų miesto erdvių poveikis ir suaugusiųjų sveikatai. Paaiškėjo, kad žaluma teigiamai veikia kraujotaką. Didėjant būsto atstumui iki parko, didėja rizika, kad 25–45 metų moterys turės aukštesnį kraujospūdį. Taip pat nustatyta, kad reabilitacijai po miokardo infarkto reikėtų rinktis žaliąsias erdves. Mat tiems, kurie reabilitacijos metu 7 dienas dažniau vaikščiojo žaliosiose erdvėse nei miesto gatvėmis, sumažėjo širdies susitraukimų dažnis, diastolinis kraujospūdis, padidėjo fizinio krūvio tolerancija.
Ištyrus daugiau kaip tris tūkstančius (3074) Kaune gyvenančių nėščiųjų ir jų naujagimių, paaiškėjo, kad beveik 6 proc. (171) naujagimių diagnozuotos įgimtos anomalijos. Iš jų trečdalį sudarė širdies ydos, šiek tiek daugiau nei penktadalį – kaulų-raumenų sistemos, likusią dalį – urogenitalinės sistemos ydos.
Siekiant užtikrinti vandentiekiu tiekiamo geriamojo vandens saugumą ir dezinfekcijai naudojant chlorą, susidaro pašalinės toksiškos medžiagos – trihalometanai (THM). Nors vidutinė THM koncentracija Kauno vandentiekio vandenyje atitinka nustatytas higienos normas, tai nereiškia, kad ji nesukelia papildomos rizikos besilaukiančioms moterims ir naujagimiams.
„Didėjant nėščiosios THM vidinei dozei, didėja rizika pagimdyti naujagimį su įgimtomis širdies ir kaulų-raumenų sistemos anomalijomis, mažos kūno masės, neišnešiotą ar sulėtėjusios raidos naujagimį, – perspėja prof. R. Gražulevičienė. – Siekiant sumažinti šią riziką, nėščioms moterims nerekomenduojama lankytis baseinuose, kur vandens dezinfekcijai naudojamas chloras.“
Vaisiaus raidai ir vystymuisi taip pat svarbus švarus oras. Jei sumažėtų transporto išmetamų teršalų, išvengtume didelės dalies mažos kūno masės naujagimių, taip pat sumažėtų neišsivysčiusių naujagimių skaičius.
Vaikų sveikatai didelės įtakos turi gamtinė aplinka, geriamasis vanduo, oro užterštumas, tačiau ne mažiau svarbi yra ir socialinė bei psichologinė aplinka. Kauno 4–6 metų vaikų tyrimų duomenimis, motinos rūkymas nėštumo metu ir gyvenimas aplinkoje, kurioje gausu tabako dūmų, didina vaikų astmos, o žemas motinos išsilavinimas ir grubus bendravimas su vaiku – antsvorio riziką.
„Žemo išsilavinimo motinų rūkymas apie 3 kartus, o patologinis bendravimas su vaiku 2,4 karto statistiškai reikšmingai padidina vaikų antsvorio ir nutukimo riziką“, – teigia prof. R. Gražulevičienė.
Taigi prevencinės vaikų sveikatos programos turi apimti saugią gyvenamąją aplinką, psichosocialinio streso mažinimą šeimoje ir vaikų fizinio aktyvumo skatinimą žaliosiose miesto erdvėse.
Prof. habil. dr. Regina Gražulevičienė buvo nominuota 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių sąveikos poveikio sveikatai tyrimai ir praktinis pritaikymas“.