Namų aplinka atlieka svarbų vaidmenį perduodant infekcines ligas. Kiekvienais metais 76 milijonai amerikiečių apsinuodija maistu, maždaug 20 proc. apsinuodijimo atvejų susiję su namų aplinka. 70–90 proc. salmoneliozės atvejų, manoma, yra susiję su netinkamu maisto apdorojimu namie. Kokių higienos taisyklių laikydamiesi namie galėtume išvengti tam tikrų infekcinių ligų, klausiame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių, krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos gydytojos Audronės Marcinkutės ir Medicinos fakulteto rezidentės Linos Ščerbavičiūtės.
Mikrobai gali klestėti ten, kur yra pakankamai maistinių medžiagų ir vandens. Tyrimai parodė, kad virtuvė, vonios kambarys ir skalbimui naudojama vieta gali būti rezervuaras mikroorganizmų augimui. Tokios bakterijos, kaip Pseudomonas ir E. Coli, mėgsta vietas, kur didelė drėgmė, pavyzdžiui, kanalizaciją, kriaukles, dušo kabinas, tualetus ir rūsius. Kitos bakterijos, tokios kaip stafilokokai, labiau mėgsta sausus paviršius, pavyzdžiui, stalviršius ir odą.
Kempinėlė – didžiausia bakterijų talpykla
Svarbiausi infekcinių ligų protrūkio dėl per maistą plintančių patogenų rizikos veiksniai yra netinkamas maisto saugojimas, nepakankamai termiškai apdorotas maistas ir kryžminis užteršimas. Šie veiksniai gali lemti 30 proc. salmoneliozės protrūkių namuose. Jeigu norima sumažinti kryžminio maisto užteršimo mikroorganizmais riziką, negalima pjaustyti vaisių, daržovių ar duonos ant tos pačios pjaustymo lentelės, ant kurios pjaustoma žalia mėsa, – reikia naudoti skirtingas pjaustymo lenteles.
Iš daugelio bakterinio užterštumo virtuvėje vietų indų plovimo kempinėlės ir indų pašluostės turi didžiausią bakterijų tankumą, todėl šioms vietoms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ir priežiūra: reikia dažnai keisti indų plovimo kempinėles ir geriau naudoti vienkartinį virtuvinį popierių šlapiems paviršiams nusausinti. Rankoms, indams, stalviršiams valyti naudoti skirtingas pašluostes. Maisto gaminimo metu, ypač jeigu naudojama žalia mėsa, neliesti rankomis veido, burnos, nosies, plaukų.
Daugelis infekcinių ligų yra susijusios su netinkamai termiškai apdorotu ir blogai saugojamu maistu. Todėl daug dėmesio reikia skirti maisto gamybai – neragauti žalios mėsos, gerai termiškai apdoroti žvėrieną, vištieną. Norint išvengti salmoneliozės reikėtų laikyti kiaušinius šaldytuve, nenaudoti kiaušinių įskilusiu lukštu, pakankamai laiko virti kiaušinius.
Rankšluosčiuose – auksinis stafilokokas
Kaip ir virtuvė, vonia, ypač drėgnose vietose, taip pat yra mikroorganizmų rezervuaras. Pavyzdžiui, rankšluosčiai ir grindys atitinkamai 44 proc. ir 20 proc. yra užteršti auksiniu stafilokoku (Staphylococcus aureus). Todėl norint sumažinti infekcinių ligų riziką reikia dažnai keisti rankšluosčius, o tualetui ir kriauklei valyti rekomenduojama rinktis chloro turintį valiklį.
Aukšta temperatūra ir sodos baliklis
Šiandienė plovimo praktika gali leisti bakterijoms išlikti išplautuose drabužiuose net po standartinės skalbimo ir skalavimo procedūros. Taip gali nutikti todėl, kad skalbyklės naudoja mažai vandens: didesnė mikroorganizmų koncentracija skalbimo vandenyje, skalbiama mažoje temperatūroje, nėra naudojamas baliklis, drabužiai retai džiovinami lauke, dažniausiai džiovinami namie, kur nėra tiesioginių saulės spindulių, drabužiai vis rečiau lyginami.
Infekcinių ligų rizikos sumažėjimas yra susijęs su karšto vandens ir baliklio naudojimu skalbiant. Todėl norint sumažinti mikroorganizmų skaičių drabužiuose reikia skalbti ne mažesnėje nei 55 °C temperatūroje. Sodos hypochlorido baliklis veiksmingai mažina bakterijų skaičių, nesvarbu, kokia vandens temperatūra. Tačiau jeigu norima skalbimo mašinoje ir išskalbtuose drabužiuose mikroorganizmų skaičių sumažinti maksimaliai, reikėtų kartu naudoti baliklį ir skalbti didesnėje temperatūroje. Drabužių džiovinimo mašinos labiau sumažina mikroorganizmų kiekį audiniuose nei drabužių džiovinimas kambario temperatūroje.
Veiksmingas rankų plovimas trunka 15–30 sek.
Rankų plovimas yra labai svarbus infekcinių ligų prevencijai. Rankų plovimas su paprastu muilu ir vandeniu 15 sekundžių sumažina bakterijų skaičių nuo 50 iki 90 proc., o plovimas 30 sekundžių – net iki 99 proc.
Labai svarbu plauti rankas prieš maisto ruošimą, per jį ir po jo, prieš valgant, lietus gyvūnus, kai rankos yra akivaizdžiai išteptos. Svarbu dažniau plauti rankas, jei namie yra sergančių žmonių.
Liudmila Januškevičienė, VU