Kas yra santuoka? Kodėl sukūrėte šeimą? Tokiais klausimais paskaitą „Vyrai – iš Marso, moterys – iš Veneros, vaikai – iš padangių“, į kurią kvietė Pasvalio visuomenės sveikatos biuras, pradėjo šeimos santykių psichologas V. Arvasevičius. Susirinkusieji bandė atsakyti į užduotus klausimus taip: „Iš meilės“, „Tam, kad sukurtume šeimą“, „Norėjosi turėti vaikų“. Tačiau atsakymai, skambantys ne itin tvirtai, lyg abejojant, privertė visus susimąstyti. Kas iš tiesų yra santuoka, kodėl žmonės kuria šeimas? „Šeima, santuoka – tai tarnystė, pareigos. Tai nėra malonumų kupinas gyvenimas“, – kelis kartus akcentavo V. Arvasevičius. Žinomas Lietuvos psichologas per paskaitą dėstė darnios santuokos receptus, vardijo vyrų ir moterų skirtumus, pareigas, priežastis, ardančias šeimas, patarė, kaip kurti tvirtus santykius. Kiekvienas renginio dalyvis galėjo pasvarstyti, kokie yra jo santykiai su antrąja puse, ką derėtų koreguoti ir pan.
Apie 50 proc. oficialių porų skiriasi, bet kiek išsiskiria neoficialių porų, gyvenančių kartu? Kokios skyrybų priežastys? V. Arvasevičius vardijo įvairias priežastis, ardančias žmonių santykius. Pasak psichologo, šiuolaikinėje visuomenėje yra klaidingai manoma, kad moterys turi dirbti tiek, kiek ir vyrai, daug plušėti namie ir darbe, rūpintis automobiliais, uždirbti daug pinigų ir pan. „Tarsi siekiama lygybės, bet tai nėra gerai, – komentavo lektorius. – Moterys imasi daug vyriškų pareigų, pvz., varo automobilius į servisą, siekdamos būti savarankiškos, nepriklausomos. Bet tai – vyro darbas! Ką tai lemia? Vyrai tolsta, nes nori jaustis reikalingi moterims.“
„Vyrai ir moterys yra labai skirtingi, ir tai reikia įvertinti. Vyrams itin svarbus jų išorinis gyvenimas – darbas, bendravimas su draugais, laisvalaikis. Moteris turi tai suvokti ir suteikti vyrui galimybę pabūti ne namie, su draugais, pasportuoti, pažvejoti ir pan. Moterims jų harmonijos oazė yra namai. Juose moteris turėtų būti karalienė, pvz., spręsti, kokių spalvų bus sienos, ir pan. Jei vyras perdėtai rūpinasi namų tvarkymu, pvz., pats pedantiškai dėlioja gėlių vazonus, tai yra tarsi psichologinių problemų ženklas“, – aiškino V. Arvasevičius. O moterys suerzina vyrus tada, kai juos, grįžusius iš darbo, „užpuola“ su buitiniais rūpesčiais, pvz., pasitinka ir įbruka dulkių siurblį. Vyras, grįžęs iš darbo, tiesiog nori pailsėti, pavartyti laikraštį, pagulėti. Patarimas paprastas: vyras privalo padėti savo antrajai pusei, bet moteris turi paieškoti tinkamo meto to paprašyti.
Šeimos santykių psichologas akcentavo, kad moteriai saugumas – ramus protas, o jo ramumas priklauso nuo to, kiek atsakomybės ji gauna darbe ir namie. Per didelė atsakomybė moteriai kelia stresą, tad jei moteris yra dirgli, jautri, nervinga – tada kenčia visa šeima. Vyrams didelis džiaugsmas – įveikti sunkumai, moterims – patogumas. Tai dar vienas lektoriaus įvardytas lyčių bruožų skirtumas.
V. Arvasevičius pabrėžė, kad šiuolaikinėje visuomenėje žmonės desperatiškai siekia materialinių gėrybių. Deja, jų perteklius dažniausiai netenkina, nesuteikia žmonėms vidinės ramybės, blogina santykius. Pvz., žmonių įsigyjami didžiuliai gyvenamieji plotai didina buitinių darbų naštą moterims, jos turi daug valyti, tvarkyti, tada pervargsta, pyksta… „Kiek kvadratų būstui reikia, kad šeima būtų laiminga? Ar nuo to priklauso darna šeimoje?“ – retoriškai teiravosi psichologas.
Maistas šeimoje taip pat labai svarbus, nes jis sujungia šeimą, ypač kai gaminamas su meile. Ir tai ne jokia naujiena! „Tad pasvarstykite apie tai, valgydami prekybininkų pagamintus patiekalus“, – patarė lektorius.
Moterys kalbėdamos išsako savo problemas. Tad vyrai turi leisti joms išsišnekėti. Stipriosios lyties atstovų bėda ta, kad jie neišklauso, dažnai moteriai net nebaigus išsipasakoti, iškart teikia sprendimą. Jiems būdinga tuojau pat spręsti problemą. Moteriai tai nepadės, nes jai svarbiausia būti tiesiog išklausytai. Vyriškos lyties atstovai, patirdami stresą, atvirkščiai – tyli. Moterims V. Arvasevičius patarė leisti vyrui tylėti, suteikti galimybę pabūti vienam (jei to reikia), o ne įkyriai klausinėti, kas atsitiko.
Kalbėdamas apie atžalas, lektorius akcentavo tai, kad vaikai turi ateiti į darnią šeimą ir būti planuoti bei mylimi. Tėvų lūkesčiai dėl vaikų, jų pasiekimų turėtų atitikti vaikų amžių ir gebėjimus, todėl auginant vaikus labai svarbi tampa kantrybė, pakantumas. V. Arvasevičius patarė kuo mažiau vaikus kritikuoti, auklėti, nes jie turi savo valią, nuomonę, prigimtį. „Reikia tiesiog perduoti vertybinį pagrindą, – teigė psichologas. Svarbu suteikti galimybę vaikams rinktis, bet visada turi būti apibrėžtos tam tikros pasirinkimo ribos. Atžalos yra to, kas vyksta šeimose, ypač emocijų (tiek neigiamų, tiek teigiamų), „sugertukai“. Mažesnio amžiaus vaikai ir paaugliai nemoka kontroliuoti savo emocijų, neturi savikontrolės. Tėvai privalo gebėti valdyti įvairias situacijas, leisti vaikui išreikšti emocijas kartu mokydami tai daryti tinkamai. Vaikai elgiasi blogai dėl neišmanymo, todėl nereikia jų smerkti. Kai vaikas, pvz., verkia (nesvarbu, kokio amžiaus būtų), itin svarbus yra emocinis ryšys, tėvai tiesiog turi vaiką šią sunkią akimirką apkabinti. „Jei jūs grįžusio vaiko iš mokyklos paklausėte, kaip sekėsi (tarsi vykdydami pareigą), ir išgirdote durų trenksmą ar piktą burbtelėjimą, išvada paprasta: netinkamai uždavėte klausimą. Tėvai net įsižeidžia ir apšaukia vaiką, bet turėtų mokėti tinkamai formuluoti klausimus, užduoti juos konkretesnius, pvz.: „Kaip sekėsi matematika?“, „Kaip sekėsi bendrauti su draugais?“ ir t. t. Tada sulauks išsamaus atsakymo, o ne banalaus piktai burbtelėto žodelio „gerai“.
Namai, šeima – pati saugiausia salelė, oazė, vieta tėvams ir vaikams. Juose visiems svarbi darna. V. Arvasevičius akcentavo ir sveikos gyvensenos didžiulę reikšmę visų šeimos narių visapusei gerovei. Poros, sukūrusios ar kurdamos šeimą, turi suprasti, kad susijungia du skirtingi ego. Kad šeima taptų darni, reikia pareigų vykdymo, savigarbos ir pagarbos, nuolatinio žavėjimosi vienas kitu. Tada moterys iš Veneros, vyrai iš Marso, o vaikai iš padangių, kad ir būdami labai skirtingi, šeimose augs visomis prasmėmis!
J. Mikalajūnienė, visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė, http://pasvaliovsb.lt
V. Jankevičienės nuotrauka