Balandžio viduryje Pasvalyje lankėsi profesorius Gerd Bodo von Calsburg iš Vokietijos. Garbus svečias yra medicinos bei pedagogikos mokslų daktaras. Būdamas 32 metų amžiaus įgijo aukščiausią pedagoginį laipsnį ir tapo jauniausiu profesoriumi Vokietijoje vaikų psichoterapijos srityje. Profesorius yra ypač senos ir kilmingos Vokietijos šeimos palikuonis, turintis grafo titulą. Nuoširdūs susitikimai – diskusijos su Pasvalio rajono gyventojais apie dvasinę sveikatą ir laimės paieškas globaliame pasaulyje – vyko Pasvalyje ir Joniškėlyje.
Serotoninas, pasak profesoriaus, yra tas hormonas, kuris atsakingas už laimės ir kūrybiškumo pojūtį žmogaus organizme. Serotoninas ne tik palaiko gerą nuotaiką, bet ir padeda susikaupti. Serotonino priešininkas yra streso hormonas kortizonas. Laimė asocijuojasi su sėkme, meile, laisve arba suvaržymų nebuvimu, bendravimu, iššūkiais, prieštaringa patirtimi. Tačiau, pasak profesoriaus, laimingas yra tas, kuris gali pamiršti nesėkmes, neatsisako padėti kitiems, mėgsta daryti gerus darbus, yra altruistas ir turi gerą humoro jausmą. Cituodamas įtakingiausią graikų filosofą Aristotelį profesorius sako, kad „tikroji laimė ateina tada, kai žmogus tampa išmintingas, o išminties įgijimas ir yra pati tikriausia laimė. Laimės perteklius sukelia nuobodulį, todėl reikėtų vengti kraštutinumų. Geriau ieškoti aukso vidurio. Tik kvailys vaikosi gyvenimo malonumų, o protingas žmogus stengiasi išvengti blogio“.
Pasak profesoriaus, Vokietijoje žmonės mokosi būti laimingi lygiai taip pat, kaip mokosi fizikos ar anglų kalbos. Pietvakarių Vokietijoje Badeno-Viurtembergo žemėje esančiame Heidelbergo mieste dirba Laimės institutas, kuriame žmonės mokomi toleruoti kito žmogaus nuomonę, neįžeisti, išlaikyti emocinį stabilumą, ieškoti gyvenimo prasmės ir pan.
Profesorius ieškantiesiems dvasinės pusiausvyros ir laimės pataria pirmiausia sulėtinti gyvenimo tempą, ieškoti tikrųjų žmogaus gyvenimo vertybių bei padėti jas atrasti savo vaikams ir anūkams, skatinti savo ir artimųjų kūrybingumą, neprarasti mokėjimo vaikiškai stebėtis tam tikrais dalykais ar gamtos reiškiniais, lavinti estetinį, t. y. grožio, meno, gamtos suvokimą, stengtis realizuoti savo patirtį bei ieškoti naujų veiklos galimybių. Profesorius perspėja, jog „neverta tikėtis, kad laimė truks amžinai, mat ilgalaikės sutarties ji nesudaro, tačiau dvasinės pusiausvyros paieškos nė vienam nėra svetimos.“
Cituodamas garsų škotų kilmės kunigą Ralfą Erskiną, profesorius išskiria pagrindinius laimingų santykių poreikius, kuriuos jaučia kiekvienas žmogus: saugumo poreikį, poreikį jaustis gerbiamam ir svarbiam, poreikį turėti asmenį, kuris būtų parama visomis gyvenimo situacijomis, poreikį daryti įtaką kitiems, asmeninės patirties patvirtinimo poreikį, taip pat poreikį reikšti meilę bei jaustis laimingam.
Visiems, atėjusiems padiskutuoti apie dvasinės sveikatos ir laimės paieškas, profesorius nuoširdžiai linkėjo sulėtinti gyvenimo tempą, ieškoti gyvenimo prasmės ir gyventi daugiau širdimi negu protu, o pats pažadėjo išmokti kalbėti lietuviškai ir atvykti dar kartą.
Vilma Jankevičienė
http://pasvaliovsb.lt