Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Laikas Sau»Profesorius iš Vokietijos: „Būti laimingam reikia mokytis“
Laikas Sau

Profesorius iš Vokietijos: „Būti laimingam reikia mokytis“

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Balandžio viduryje Pasvalyje lankėsi profesorius Gerd Bodo von Calsburg iš Vokietijos. Garbus svečias yra medicinos bei pedagogikos mokslų daktaras. Būdamas 32 metų amžiaus įgijo aukščiausią pedagoginį laipsnį ir tapo jauniausiu profesoriumi Vokietijoje vaikų psichoterapijos srityje. Profesorius yra ypač senos ir kilmingos Vokietijos šeimos palikuonis, turintis grafo titulą. Nuoširdūs susitikimai – diskusijos su Pasvalio rajono gyventojais apie dvasinę sveikatą ir laimės paieškas globaliame pasaulyje – vyko Pasvalyje ir Joniškėlyje.

Serotoninas, pasak profesoriaus, yra tas hormonas, kuris atsakingas už laimės ir kūrybiškumo pojūtį žmogaus organizme. Serotoninas ne tik palaiko gerą nuotaiką, bet ir padeda susikaupti. Serotonino priešininkas yra streso hormonas kortizonas. Laimė asocijuojasi su sėkme, meile, laisve arba suvaržymų nebuvimu, bendravimu, iššūkiais, prieštaringa patirtimi. Tačiau, pasak profesoriaus, laimingas yra tas, kuris gali pamiršti nesėkmes, neatsisako padėti kitiems, mėgsta daryti gerus darbus, yra altruistas ir turi gerą humoro jausmą. Cituodamas įtakingiausią graikų filosofą Aristotelį profesorius sako, kad „tikroji laimė ateina tada, kai žmogus tampa išmintingas, o išminties įgijimas ir yra pati tikriausia laimė. Laimės perteklius sukelia nuobodulį, todėl reikėtų vengti kraštutinumų. Geriau ieškoti aukso vidurio. Tik kvailys vaikosi gyvenimo malonumų, o protingas žmogus stengiasi išvengti blogio“.

Pasak profesoriaus, Vokietijoje žmonės mokosi būti laimingi lygiai taip pat, kaip mokosi fizikos ar anglų kalbos. Pietvakarių Vokietijoje Badeno-Viurtembergo žemėje esančiame Heidelbergo mieste dirba Laimės institutas, kuriame žmonės mokomi toleruoti kito žmogaus nuomonę, neįžeisti, išlaikyti emocinį stabilumą, ieškoti gyvenimo prasmės ir pan.

Profesorius ieškantiesiems dvasinės pusiausvyros ir laimės pataria pirmiausia sulėtinti gyvenimo tempą, ieškoti tikrųjų žmogaus gyvenimo vertybių bei padėti jas atrasti savo vaikams ir anūkams, skatinti savo ir artimųjų kūrybingumą, neprarasti mokėjimo vaikiškai stebėtis tam tikrais dalykais ar gamtos reiškiniais, lavinti estetinį, t. y. grožio, meno, gamtos suvokimą, stengtis realizuoti savo patirtį bei ieškoti naujų veiklos galimybių. Profesorius perspėja, jog „neverta tikėtis, kad laimė truks amžinai, mat ilgalaikės sutarties ji nesudaro, tačiau dvasinės pusiausvyros paieškos nė vienam nėra svetimos.“

Cituodamas garsų škotų kilmės kunigą Ralfą Erskiną, profesorius išskiria pagrindinius laimingų santykių poreikius, kuriuos jaučia kiekvienas žmogus: saugumo poreikį, poreikį jaustis gerbiamam ir svarbiam, poreikį turėti asmenį, kuris būtų parama visomis gyvenimo situacijomis, poreikį daryti įtaką kitiems, asmeninės patirties patvirtinimo poreikį, taip pat poreikį reikšti meilę bei jaustis laimingam.
Visiems, atėjusiems padiskutuoti apie dvasinės sveikatos ir laimės paieškas, profesorius nuoširdžiai linkėjo sulėtinti gyvenimo tempą, ieškoti gyvenimo prasmės ir gyventi daugiau širdimi negu protu, o pats pažadėjo išmokti kalbėti lietuviškai ir atvykti dar kartą.

Vilma Jankevičienė
http://pasvaliovsb.lt

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKurie augintiniai populiariausi pasaulyje, o kurie – Lietuvoje?
Kitas straipsnis Kaip kurti darnius santykius su antrąja puse

Susiję straipsniai

Namų psichologija: kodėl kuriant namus svarbu gilintis į save

14 vasario, 2024

Siuvinėjimas – atsipalaiduoti padedanti veikla

31 liepos, 2023

Kaip rasti vidinę ramybę ir laimę chaose?

8 gegužės, 2023
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.