Lapkričio 19 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Vaikų mityba ir sveikata“ aptartos esminės vaikų mitybos įpročių ir maitinimo ugdymo įstaigose problemos. Aptartos vaikų nutukimo priežastys ir padariniai, palyginti Europos Sąjungos šalių narių mitybos duomenys. Pristatyta sveikos mitybos ugdymo Vokietijoje, Suomijoje, Latvijoje, Švedijoje patirtis.
Daugeliui svarbiausias mažiausios kainos kriterijus
LR Vyriausybėje surengtame renginyje VMVT direktorius dr. Jonas Milius pabrėžė, kad daugelyje Lietuvos mokyklų ir darželių maitinimo paslaugos perkamos vadovaujantis vien mažiausios kainos kriterijumi. Konkuruodamos tarpusavyje įmonės netgi pasiūlo teikti paslaugas neva už dyką, įskaičiuojant tik žaliavų ir produktų kainas. Tačiau joks verslas tokiomis sąlygomis dirbti negali. Taigi nukenčia patiekalų, skirtų mokiniams, kokybė ir energinė vertė. Šiemet, patikrinus 85 proc. Lietuvos mokyklų, paaiškėjo, kad net ketvirtadalio visų tirtų patiekalų energinė vertė 38 proc. mažesnė, nei nurodyta valgiaraštyje (pavyzdžiui, ryžių su pomidorais sriubos, varškėčių, šviežių daržovių sriubos ir kt.).
Į 15 proc. mokyklų maistas pristatomas termosuose
„Apie 15 proc. šalies mokyklų maistas pristatomas termosuose. Vadinasi, iki vaikų stalo jis keliauja net kelias valandas. Ne vienos mokyklos virtuvei reikalingas kapitalinis remontas, įrangos atnaujinimas. O tai sukelia riziką maisto saugai, nukenčia asortimentas, maistingumas, energinė vertė“, – sakė J. Milius.
Daugiau negu pusė mokinių kiekvieną dieną valgo saldumynų
Nors Lietuvos mokyklose, ikimokyklinėse ir vaikų globos įstaigose įvesta sveiką mitybą skatinanti maitinimo tvarka, vaikų patiekaluose ribojami riebalų, cukraus ir druskos kiekiai, draudžiami sveikatai nepalankūs maisto produktai ir gėrimai, pradinių klasių mokiniai gauna nemokamų vaisių, daržovių ir pieno produktų, tačiau mūsų vaikai vis tiek per mažai valgo daržovių, vaisių, žuvies, grūdinių produktų. Trečdalis mokyklinio amžiaus vaikų ne kasdien vartoja šviežių daržovių, tačiau geria saldintų vaisvandenių, daugiau negu pusė kiekvieną dieną valgo saldumynų.
Kitų šalių patirtis
Suomijos maisto saugos agentūros atstovė Arja Lyytikäinen pabrėžė, kad sveikos mitybos įgūdžiai turėtų būti diegiami nuo ankstyvos vaikystės. Suomijoje nuo 2009 m. vaikų darželiuose pedagogai net su pačiais mažiausiais auklėtiniais kartu gamina, liečia, uosto maistą. A. Lyytikäinen nuomone, atlikdami įvairias užduotis su maisto produktais, vaikai kur kas greičiau įsimena svarbiausius principus.
Ispanijos Vartotojų, maisto saugos ir mitybos agentūros atstovė Ana Canals Caballero pristatė, kaip jų šalyje kovojama su jaunimo nutukimu. Šiai problemai spręsti sukurta įtaigių informavimo ir reklamos kampanijų, taip pat didelis dėmesys skiriamas vaikų ugdymo įstaigų valgiaraščiams.
Įdomu tai, kad, siekiant parengti kuo išsamesnes ir efektyvesnes sveikos mitybos rekomendacijas, Vokietijoje atliekami moksliniai tyrimai įvairiomis temomis. Štai vienas tyrimas pradėtas dar 1985 m. – duomenys apie tų pačių žmonių mitybos įpročius renkami nuo kūdikystės iki pilnametystės, vertinama sveikatos būklė, augimo raida.
Mokinių maitinimas Lietuvoje
Lietuvoje 2014 metais vaikai lankė 1223 (2013 m. – 1270) bendrojo lavinimo mokyklas. Iš visų mokyklų 1035 (85 %) (2013 m. – 1034 (82 %)) turi maisto tvarkymo skyrius, termosuose atvežtu maistu maitinami 188 (15 %) (2013 m. – 235 (18 %)) mokyklų moksleiviai. 2012 m. termosuose atvežtu maistu buvo maitinama 18 % mokyklų moksleivių.
Per 2013-09-20–2014-09-12 laikotarpį iš viso atliktos 1509 patikros (kai kurios mokyklos patikrintos kelis kartus). VMVT inspektoriai 57 (6 %) (2013 m. – 33 (3 %)) mokyklų produktuose rado vaikų maitinimui draudžiamų maisto priedų.
Maisto produktų grupės, kuriose rasta daugiausia priedų:
įvairiuose gaiviuosiuose gėrimuose (sultyse, vaisių gėrimuose ir kt.) rasta natrio benzoato (E 211), kalio sorbato (E 203), E 950, E 952, E 954, E 951, E 102, E 133, t. y. konservantų, saldiklių, dažiklių;
mėsos gaminiuose (virtose dešrose, pieniškose dešrelėse, rūkytuose mėsos gaminiuose) rasta E 621, E 627, E 202, t. y. aromato ir skonio stipriklių, konservantų;
padažuose, pagarduose, majoneze (pomidorų padaže, majoneze, sojų padaže) rasta E 621, E 627, E 631, E 202, E 211, E 954, E 203, E 211, t. y. aromato ir skonio stipriklių, konservantų, saldiklių;
miltinės konditerijos gaminiuose (sausainiuose, bandelėse) rasta E 202, t. y. konservanto;
džemuose, uogienėse ir sirupuose rasta E 202, E 211, t. y. konservantų.
Draudžiamų maisto produktų rasta Alytaus (1 iš 28), Elektrėnų (1 iš 13), Kalvarijos (1 iš 8), Kauno (2 iš 104), Kelmės (1 iš 12), Mažeikių (1 iš 16), Prienų (1 iš 13), Raseinių (1 iš 17), Šiaulių (1 iš 48), Šilalės (1 iš 16), Šilutės (1 iš 27), Tauragės (1 iš 21), Telšių (1 iš 25), Trakų (1 iš 5), Vilniaus (5 iš 114) miesto ir rajono mokyklose.
VMVT inspektoriai rado šių neleidžiamų mokinių maitinimui maisto produktų: saldainių, šokoladinių batonėlių, saldžių kukurūzų traškučių, gazuotų gėrimų, sūrių gaminių (sūrių šiaudelių, riešutų, kuriuose druskos daugiau nei 1 g/100 g), aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių, gėrimų, pagamintų iš kavamedžio pupelių kavos (tirpios kavos gėrimas, malta kava).
Kaloringumas
Mokyklų valgyklose buvo atrinkti mėginiai ir ištirtas patiekalų kaloringumas. Mėginius atrinko Kauno, Jurbarko, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Panevėžio, Skuodo ir Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Paaiškėjo, kad 25 % patiekalų mėginių energinė vertė mažesnė, nei nurodyta gamintojo valgiaraštyje.
VMVT inf.