„Mano sūnus šaunus ir protingas vaikas, tačiau mokykloje jam nesiseka ir jis gauna blogus pažymius“, – šiuos žodžius neretai galima išgirsti iš nusivylusių tėvelių. Šie, susidūrę su vaikų motyvacijos mokytis stoka ir nebežinantys, kaip su tuo kovoti, dažnai griebiasi drastiškų priemonių: draudžia arba riboja pramogas, kerta per kišenę ar imasi gąsdinimų. Specialistų teigimu, tai nėra efektyvūs būdai siekiant įkvėpti vaikus mokytis.
„Motyvacijos trūkumo problema kyla ne tik iš formalaus ugdymo proceso, atsakomybę derėtų prisiimti ir tėvams. Jie geriausiai pažįsta savo vaiką, mato, kas iš tiesų jį domina, įtraukia, ir gali rasti smagių būdų sužadinti atžalos smalsumą, paskatinti veikti. Juk patirti pažinimo džiaugsmą galima ir keliaujant, diskutuojant, rengiant protmūšius ar tikslingai išnaudojant šiuolaikines technologijas“, – teigia „Samsung mokykla ateičiai“ programos vadovė Baltijos šalims Liga Bitė.
Tėveliams pateikiami patarimai, kaip motyvuoti savo vaiką mokytis ir kokių priemonių šiuo klausimu reikėtų vengti.
Susipažinkite su knygų pasauliu visi kartu. Be jokios abejonės, skaitymas ne tik lavina vaizduotę, bet ir gerokai praplečia pasaulėvaizdį, turtina kalbą. Vaikai linkę kopijuoti, lygiuotis į vyresniuosius, todėl tėvai turi galią užkrėsti vaikus teigiamu pavyzdžiu. Kaip itin efektyvią priemonę edukologai įvardija šeimos skaitymo valandą, kurios metu kiekvienas šeimos narys namuose atsiverčia knygą. Tai ne tik naudinga savišvietai, bet ir suartina šeimą, skatina diskusijas, bendrų vertybių formavimąsi. Perskaitytas knygas su vaikais verta aptarti, atsakyti į jiems iškylančius klausimus, paprašyti pasidalyti atradimais.
Švęskite savo vaiko pasiekimus, kad ir kokie maži jie būtų. Laiku atlikti namų darbai, išmokti papildomi užsienio kalbos žodžiai, greičiau įveikta bėgimo distancija – už tai sukirskite su vaiku ledų tortą ar surenkite iškylą. Teigiamos emocijos įkvėps vaiką mokytis ir dar labiau sustiprins jo žinių troškimą, be to, ugdys pasitikėjimą savimi. Apdovanokite vaiką už pastangas ir tobulėjimą, nelyginkite jo su kitais ir neskatinkite konkurencijos, verčiau mokykite bendradarbiauti. Šis įgūdis neabejotinai jam pravers.
Didžiausią dėmesį skirkite vaiko talentų, stipriųjų savybių ugdymui. Neskubėkite nerimauti, jeigu jūsų vaikas negavo aukščiausio įvertinimo iš matematikos kontrolinio darbo. Galbūt jam geriau pasisekė rašinys ar diktantas? Tokiu atveju daug tikslingiau moksleiviui duoti papildomų rašymo užduočių nei stengtis aprėpti daugiau, negu jis sugeba ar nori pats. Stebėkite savo vaiką ir leiskite jam daryti tai, kas geriausiai sekasi, net jei kartais tai neatrodo pats racionaliausias užsiėmimas.
Prisijaukinkite išmaniąsias technologijas. Šiuolaikinės inovacijos leidžia sukurti patrauklią mokymosi aplinką kiekvienam vaikui. Mobiliuosiuose telefonuose, planšetėse ar kompiuteriuose yra daugybė programų, skirtų pažinti pasauliui, mokytis kalbų, skaityti, skaičiuoti bei greitai pasiruošti bet kuriai pamokai. Šios mokymosi programos yra ypač patrauklios vaikams, nes vis dar skiriasi nuo tradicinio ir ne tokio įdomaus mokymosi būdo, praktikuojamo dažnoje mokykloje. Jos įtraukia ir ugdymosi procesą paverčia žaidimu, kurį žaisti nori kiekvienas vaikas.
Palaikykite pagarbius ir šiltus santykius. Bausmės, grasinimai, pyktis ir manipuliavimas teigiamų rezultatų neduos – šiais veiksmais tik pabloginsite situaciją. Jeigu vaiko mokymosi rezultatai yra prasti, suprantama, kad tai atneša daug neigiamų emocijų, tačiau jų, kalbantis su atžala, reikėtų vengti. Apsišarvuokite kantrybe ir ramiai ugdykite atsakingumo jausmą, nes besiliejantis pyktis namuose greičiausiai atneš tik dar didesnį vaiko abejingumą tiek mokslams, tiek tėvų pamokymams.
Įdiekite dienos režimą. Viena pagrindinių jūsų užduočių yra sureguliuoti savo atžalų dienos ritmą, nes pats vaikas gali dar sunkiai suvokti, ką ir kokiu paros metu yra tikslingiausia daryti. Valandomis nustatytos ribos mokymuisi, pramogoms ar poilsiui nėra bausmė, atvirkščiai – tai skatina vaikų atsakomybės jausmą. Tėvai turėtų užtikrinti, kad moksleivis neužsiimtų daugybe darbų vienu metu – neruoštų pamokų žiūrėdamas televizorių ar valgydamas, koncentruotųsi tik į mokslą. Papildomos veiklos blaško ir neleidžia atlikti užduočių kokybiškai.
Nemoralizuokite dėl ateities. Suaugusieji neretai mėgsta pamokslauti vaikams apie išsilavinimo svarbą jų ateičiai: nesimokysi – dirbsi juodžiausius darbus. Pripažinkime, juk niekas iš mūsų ateities nuspėti negali, o akademiniai pasiekimai ne visada užtikrina profesinę sėkmę ir laimingą gyvenimą. Tad verčiau ne gąsdinkite, o leiskite skleistis geriausioms vaikų savybėms ir talentams. Ugdydami asmenines vaiko savybes ir emocinį intelektą, padėdami jam socializuotis, skatindami kūrybingumą, prisidėsite prie įvairiapusės asmenybės formavimosi.
Nesutelkite dėmesio tik į pažymį. Ties akademiniais dalykais pasaulis nesibaigia, todėl labai svarbu stengtis vaiką sudominti aplinka. Užuot pykę dėl prastų pažymių, leiskite padūkti kieme ir susirasti draugų, įtraukite į šeimos veiklą, skatinkite sportuoti, piešti, dainuoti, konstruoti robotus ar mokytis programavimo. Tai praplės vaiko akiratį ir leis suprasti, kuri sritis jam įdomiausia. Tikėtina, kad tai teigiamai atsilieps ir rezultatams mokykloje.