„Man dar ir šiandien paskambina įmonių atstovai ir klausia, ar neieškau darbo. Turėjau tris darbo pasiūlymus. Esu tikras, kad Lietuvoje inžinerinių ir technologinių specialybių studentams pasiūlymų yra per akis“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas, o nuo šio rugsėjo ir doktorantas Basant Kumar Bajpai. Ilgiau nei trejus metus Lietuvoje gyvenantis ir jau lietuviškai pramokęs indas teigia jokių kultūrinių skirtumų nepatiriantis.
Paklaustas, ką atsakytų tarptautiniams studentams, kurie neranda nei darbo, nei praktikos vietų Lietuvoje, studentas gūžteli pečiais: „Jie, matyt, per mažai ieško.“ Jis teigia išnaudojęs visas galimybes, kurias teikia universitetas, ir siūlo visiems siekti savo tikslų 100 procentų.
Kalbėdamas indas, biomedicinos srities inžinierius, nuolat įterpia lietuviškų žodžių ir sako, kad susikalba su visais: „Kai, kalbėdamas lietuviškai, nežinau kokio nors žodžio, garsiai sakau: „Kaip pasakyti, kaip pasakyti“… ir žmonės padeda.“
Vaikinas įsitikinęs, kad lietuviai labai draugiški, o jeigu kartais atrodo, kad jie noriai bendrauja tik tarpusavyje ir tik savo kalba, reikia pačiam žengti pirmą žingsnį.
Sklandus įsidarbinimas – įmonės pastangomis
B. Bajpai neneigia, jog užsieniečiams įsidarbinti Lietuvoje yra gana sudėtinga. Jis sakosi girdėjęs istorijų, kai atsisakoma suteikti darbo leidimus, tačiau jo atveju viskas vyko sklandžiai ir greitai.
„Darbo leidimo gavimo procesas gali užtrukti iki dviejų mėnesių. Tai nepatogu nei įmonei, nei kandidatui. Pavyzdžiui, mane įmonė pradžioje įdarbino kaip praktikantą. Tai buvo jų sprendimas ir aš esu labai dėkingas už tokį palaikymą ir konstruktyvų sprendimą“, – sako jaunasis inžinierius.
Jis teigia, kad šiandien, įveikęs visus biurokratinius sunkumus, jis mielai gali pakonsultuoti užsieniečius, kurie ieško darbo Lietuvoje.
Studijų metais stažavosi Danijoje
Nuo rugsėjo Basant – KTU doktorantas Sveikatos telematikos mokslo institute. Susižavėjęs instituto vadovo profesoriaus Armino Ragausko darbu, jis vienos konferencijos metu pats profesoriaus paklausė, kokių yra galimybių atlikti doktorantūros tyrimus šiame institute.
„Darbą derinti su mokslu nesudėtinga – tiesiog turi įgyvendinti projektus, už kuriuos esi atsakingas. Įmonei nėra svarbu, kokiu laiku dirbsi, svarbu, kad būtų padarytas darbas. Mūsų įmonėje dirba ne vienas KTU doktorantas; be to, kuo aukštesnės kvalifikacijos, kuo profesionalesni įmonės darbuotojai, tuo geresnius produktus ji gali pasiūlyti“, – teigia inžinieriumi medicinos įrangos įmonėje dirbantis indas.
Studijų metais B. Bajpai buvo išvykęs stažuotis pagal „Erasmus“ studijų mainų programą į Daniją – dirbo Odensės universitetinės ligoninės radiologijos skyriuje.
„Jaučiau, kad tas darbas – ne man. Man viskas gerai sekėsi, ir sritis – medicinos įrangos priežiūra ir tobulinimas – yra man artima, tačiau nenorėjau dirbti ligoninėje“, – prisimena B. Bajpai.
Skirtinga kultūrinė patirtis – tik privalumas
Kone visi tarptautinės įmonės, kurioje dirba B. Bajpai, darbuotojai kalba angliškai, joje sukurta tarptautiškumui atvira aplinka. Indas yra pirmasis užsienietis, nuolatos dirbantis Lietuvos padalinyje.
„Niekas į kitos kultūros žmones čia nežiūri su įtarimu. Aš turiu įvairios patirties – ir iš savo studijų Indijoje, ir iš praktikos Danijoje. Galbūt ir šiaip esu linkęs kai ką daryti kitaip. Tačiau iš savo tiesioginio vadovo sulaukiu tik palaikymo – jis neretai sako: „O, kaip įdomiai sugalvojai“, – pasakoja B. Bajpai.
Jis džiaugiasi ir studijų KTU patirtimi – teigia sutikęs nuostabių dėstytojų, įgijęs vertingų žinių ir įgūdžių, sulaukęs labai daug pagalbos.
„Jei ko nežinojau, klausdavau ir visada sulaukdavau atsakymo. Tam, kad ką nors pasiektų, tarptautiniai studentai turi išeiti iš bendrabučio ir pasidomėti, ką universitetas gali jiems duoti. Man davė labai daug“, – įsitikinęs KTU doktorantas.
Skaičiuoja lietuviškai
„Nėra jokių kultūrinių skirtumų. Žinoma, mes kiekvienas esame skirtingas, mūsų kitokia prigimtis, tačiau tai nėra kokia nors kliūtis bendrauti. Man patinka bendrauti su pačiais įvairiausiais žmonėmis, turiu įvairių tautybių draugų, nes iš kiekvieno gali daug ko išmokti“, – pasakoja jaunasis inžinierius, tyrėjas.
Nors nuo atsikraustymo į Kauną jis nė karto nebuvo Indijoje, studentas sakosi gimtosios šalies nepasiilgstantis. Kaip grįžęs namo jis jausdavosi ir tada, kai parvažiuodavo į Lietuvą atostogų iš Danijos.
Lietuviškai pramokęs indas teigia nuolatos lietuvių kalboje atrandantis naujų, į hindi panašių žodžių.
„Mūsų skaičių pavadinimai tokie patys. Mes hindi kalba irgi sakome: „Ką tu?“, turime žodį „gyveni“ ir „sapnai“. Lietuviškai jau viską suprantu, tik ne visada žinau, kaip ką pasakyti“, – su šypsena, vis įterpdamas vieną kitą lietuvišką žodį pasakoja B. Bajpai.
Labiausiai trūksta indiško maisto
Su savo mergina studentas jau yra įkūręs ir verslą. Jis prisipažįsta turintis savo verslo idėją, tačiau kol kas pora vysto merginos įkurtos įmonės verslą.
Nors Indija turi vieną iš greičiausiai augančių ekonomikų ir tai, pasak B. Bajpai, matyti nuolat augančioje ir tobulėjančioje sveikatos technologijų sferoje, į savo šalį grįžti jis kol kas neplanuoja: „Dar turiu daug ko išmokti, nepasiekiau savo tikslų.“
Paklaustas, ko ilgisi, indas nenustebina atsakydamas, kad „maisto“, tačiau teigia, jog mėgsta lietuviškus cepelinus, bulvinius blynus ir koldūnus su grietine.
Indiškus patiekalus namie gaminantis vaikinas sako, jog trūkstamų ingredientų parsisiunčia iš Anglijos arba nusiperka nuvykęs į Lenkiją. Lietuvoje kol kas jų gauti neįmanoma. Tačiau jis teigia, kad autentiškų indiškų patiekalų paragauti galima ir Kaune – neseniai senamiestyje duris atvėrė net du indų restoranai.
„Siūlau vištienos tikka masala ir indišką sūrį paneer. Nepykit, bet jūsiškis lietuviškas – be skonio“, – šypsosi jau kelerius metus Kaune gyvenantis indas.
KTU