Išmaniojo įrenginio pasirinkimas prieš mokslo metus kelia nemažai klausimų ir moksleiviams, ir jų tėvams. Kas ir kokioje situacijoje pravers labiau – telefonas, planšetė ar kompiuteris? Ekspertai teigia, kad kartu su moksleivių amžiumi keičiasi tiek išmanieji įrenginiai, tiek jiems kuriamos programėlės, kurių prireiks besimokant.
„Pasirinkti iš šimtų skirtingų išmaniųjų įrenginių nėra paprasta, tad mes patariame atsižvelgti į vaiko amžių ir poreikius. Nors universalios taisyklės nėra, tačiau pradinukams dažniausiai pakanka išmaniojo telefono ar planšetės, o aukštesnėse klasėse besimokantiems moksleiviams prireiks ir kompiuterio“, – teigia Arūnas Mickevičius, mobiliųjų paslaugų operatoriaus atstovas. Jam pritaria ir žinomi Lietuvoje pedagogai, skirtingo amžiaus vaikų mokyme pritaikantys tiek telefonus, tiek planšetes ar kompiuterius.
Pradžiai – telefonai ar planšetės su lavinančiomis programėlėmis
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėja dr. Austėja Landsbergienė sako, kad technologijos į mažųjų mokymą gali palengva įsilieti dar ankstyvojoje vaikystėje: „Pas mus kiekvienas vaikas, sulaukęs trejų metų, jau pradeda mokytis su edukacinėmis „iPad“ programėlėmis du kartus per savaitę po 20 minučių.“ Mažieji taip mokosi anglų kalbos, matematikos, muzikos ir kitų naudingų įgūdžių.
A. Mickevičius sako, kad jauniausiems moksleiviams patinka mokytis naudojant specialias programėles. Pavyzdžiui, programėlė „Pepi Bath“ padeda vaikams greičiau suprasti, kad reikia reguliariai praustis ir valytis dantukus, o anglų kalbos programėlė „ABC Book 3D: Learn English“ praverčia lengvai ir žaismingai mokantis naujų žodžių. „Vaikams skirtos programėlės gausiai animuotos ir dinamiškos, tad vaikai noriai jomis mokosi gaminti virtualius patiekalus, rūpintis augintiniais, pažinti įvairių gyvūnų garsus, piešti ar spalvinti“, – aiškina A. Mickevičius.
Kaip teigia dr. A. Landsbergienė, naudojant šiuolaikines technologijas ir tėvams, ir mokytojams svarbu rasti pusiausvyrą: „Mes kaskart įvertiname, kada naujų dalykų greičiau išmokstama įjungus planšetes, o kada laikas aktyviai pasportuoti, paskaityti įprastą knygą ar užsimetus kuprines ant pečių keliauti į artimiausią parką.“
Su šiuo požiūriu sutinka ir anglų kalbos mokytoja Tatjana Kriliuvienė, daug metų taikanti naujausias technologijas Kuršėnų L. Ivinskio gimnazijoje ir keletą kartų pripažinta inovatyviausia mokytoja Lietuvoje. Jos nuomone, teisingai pritaikomi išmanieji įrenginiai papildo mokykloje gautas žinias, moko ieškoti naujos informacijos arba pasitikrinti turimas žinias. „Aš, kaip kalbininkė, dažnai pamokau, kaip išmaniuoju telefonu galima patogiai susirasti papildomų žodžių konkrečiai temai, pasitikrinti rašybą, gauti daugiau informacijos ir pasiruošti diskusijai. Be to, telefonas leidžia kelių mygtukų paspaudimu peržvelgti su mokymosi programa susijusias naujienas. Moksleivis e. dienyne ar mokyklos naudojamame socialiniame tinkle gali patikrinti, kokius namų darbus reikia atlikti, taip pat rasti papildomą mokomąją medžiagą“, – teikia praktinius pavyzdžius mokytoja.
Praktika rodo: aukštesniųjų klasių moksleiviams dažniau prireikia kompiuterio
T. Kriliuvienė teigia, kad planšetės dažnu atveju praverčia ieškant papildomos medžiagos: „Mokantis svarbu ne tik skaityti vadovėlius, bet ir matyti tai, ko mokaisi. Pavyzdžiui, supratimą apie žmogaus kūną pagilins programėlė „Corinth“, kuri biologijos pamokose leidžia moksleiviams nagrinėti žmogaus kaulų anatomiją, matyti trimatį vaizdą, iš arčiau pažvelgti į žmogaus organizmą ir tuo pat metu pačioje programėlėje pasižymėti svarbiausius pastebėjimus.“
Tačiau tuo pat metu ji sako, kad aukštesnėse klasėse moksleiviams dažniau prireikia nešiojamojo kompiuterio: „Jis tampa nepamainomas, kai tenka atlikti sudėtingesnius projektus ar namų darbus, rašyti ilgesnius tekstus. Toks įrenginys galingesnis, turi didesnį ekraną, ir todėl gimnazijos moksleiviai naudojasi juo dažniausiai.“