„Paklausus darbuotojas yra tas, kuris žino, ko nori, turi susidaręs realų rinkos vaizdą, yra inovatyvus, smalsus ir moka siekti užsibrėžto tikslo“, – sako personalo paieškos ir atrankos agentūros „Alliance for Recruitment“ partneris, Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Andrius Francas. Pirmasis kontaktas tarp darbdavio ir būsimojo darbuotojo dažniausiai būna gyvenimo aprašymas (CV). Kaip jį parengti, kad galimas darbdavys suprastų, jog darbuotojas turi prieš tai išvardytas reikiamas savybes?
Šis klausimas labai svarbus tūkstančiams aukštųjų mokyklų studentų, ypač artėjant pavasariui, kai daugelis jų ieškos praktikos ar nuolatinio darbo vietos. Vasario pabaigoje vyksiančioje didžiausioje Baltijos šalyse karjeros kontaktų mugėje „KTU Karjeros dienos 2015“ daug jaunų žmonių turės progą pirmą kartą susitikti su savo būsimaisiais darbdaviais.
Sakoma, kad gero pirmojo įspūdžio antrą kartą nepadarysi. Tačiau ir darbdavių patirtis, ir atlikti tyrimai rodo, jog nemažai pretendentų suklumpa būtent prie slenksčio į būsimąją darbovietę. Pavyzdžiui, ištyrus vieno Rumunijos universiteto karjeros centro surinktus studentų gyvenimo aprašymus (iš viso 250), išsiaiškinta, kad dažniausios yra gramatinės klaidos. Tarp kitų dažnai pasitaikančių klaidų paminėtinas gyvenimo aprašymo ilgis, nelogiškas skyrelių išdėstymas, reikalingos informacijos trūkumas ir, atvirkščiai, nebūtinos informacijos perteklius, įmantrus gyvenimo aprašymo dizainas ir platus jo pobūdis, kai pretendentas prisistato kaip „visų galų meistras“.
Gyvenimo aprašymą reikia skaityti mažiausiai tris kartus
Pasak vieno skelbimų portalo vadovo Tomo Toleikio, pagrindinė taisyklė kuriant gyvenimo aprašymą yra jo pritaikymas prie konkretaus darbo skelbimo. Reikia stengtis informaciją išdėstyti taip, kad ji tiktų siekiamoms pareigoms.
„Kiekvienas darbdavys turi susiformavęs savitą savo būsimojo darbuotojo vaizdą: kokiomis savybėmis jis turi pasižymėti, ką turi sugebėti. Didelė dalis šios informacijos dažniausiai būna pateikta darbo skelbime“, – sako T. Toleikis.
Pasak darbo paieškų portalo vadovo, gyvenimo aprašyme svarbiausia nepalikti klaidų – reikia pačiam perskaityti tekstą mažiausiai tris kartus ir dar duoti jį perskaityti kitiems. Reikia rašyti konkrečiai, nepaskandinti informacijos ne itin reikšminguose tekstuose, savo savybes ir pasiekimus pateikti per pavyzdžius ir konkrečius rezultatus.
Nuotrauka ir gimimo data CV nebūtina
Nedaug kas žino, kad, remiantis ES galiojančiais antidiskriminacijos nuostatais, gyvenimo aprašyme neprivaloma pateikti nuotraukos ar gimimo datos, nurodyti šeiminės padėties, lyties, amžiaus, religijos ar tautybės. Naudinga tai žinoti ketinantiesiems darbintis užsienyje – Vakaruose gyvenimo aprašymams asmeninė informacija nebūdinga.
Pasak T. Toleikio, nors Lietuvoje daugelis gyvenimo aprašymų yra su nuotraukomis, o kai kuriuose pateikiama ir daugiau asmeninio gyvenimo detalių, ši informacija tikrai nėra būtina. „Nereikėtų bijoti į gyvenimo aprašymo informaciją ir struktūrą žiūrėti kritiškai ir laisvai. Jei matote, kad tam tikra informacija jūsų gyvenimo aprašyme gali labiau pakenkti, užuot padėjusi, išmeskite ją“, – sako T. Toleikis.
Pasak T. Toleikio, gyvenimo aprašyme turinys yra daug svarbesnis nei forma. „Iš patirties galiu pasakyti, jog įmantrus dizainas pasitarnauja tais atvejais, kai pats darbas susijęs su kūryba. Visais kitais atvejais savo kūrybinę energiją reikėtų nukreipti į turinio kūrimą“, – įsitikinęs jis.
Inžinierius, nemokantis užsienio kalbos, – ne inžinierius
Paprašytas įvardyti pagrindinį įgūdį, kurį turi turėti darbo vietos „laimėtojas“, personalo atrankos įmonės partneris A. Francas nedvejodamas pamini užsienio kalbą. Be anglų kalbos, kuri yra būtina, paklausiausios darbo rinkoje yra skandinavų kalbos.
„Apie tai garsiai kalbu jau keletą metų – reikalingi puikūs užsienio kalbos, ir net ne vienos, įgūdžiai. Tenka susidurti su žmonėmis, kurie universitete už vienos ar kitos užsienio kalbos mokėjimą gavo aukščiausius balus, tačiau kalbėti nemoka. Jie teisinasi, jog studijos buvo seniai ir jie viską pamiršo. Bet juk jei išmoksti plaukti, tai įmestas į vandenį plauki net ir po ilgos pertraukos“, – argumentuoja A. Francas.
Pasak jo, nors inžinieriai yra viena iš tų profesijų, kuriose nuolat trūksta specialistų, inžinieriai, nemokantys užsienio kalbos, nėra tokie paklausūs rinkoje. „Lietuvos rinka per maža, kad gamintume prekes tik sau, todėl daugelio įmonių produkcija yra skirta eksportui. Vis dažniau dirbama su užsienio investuotojais, tad didesnių karjeros perspektyvų turi gerus užsienio kalbos įgūdžius turintys specialistai“, – mano A. Francas.
Praktika – tai darbo patirtis
Pasak personalo atrankos profesionalo, nors Lietuvoje jauni žmonės dažnai nori tiesiai į viršų šaunančios karjeros, jiems neretai trūksta motyvacijos kuo anksčiau pradėti tobulinti tuos savo įgūdžius, kuriuos jie vėliau galės „parduoti“. Tai – praktika, dalyvavimas studijų mainų programose, visuomeniškumas.
Kita vertus, tyrimai rodo, kad nepatyrę darbo ieškotojai gyvenimo aprašyme dažnai pamiršta įvardyti patirtį, kurią įgijo praktikos metu, darbą užsienyje.
A. Francas teigia, jog net ir nekvalifikuotas laikinas darbas užsienyje yra pranašumas, nes tai – praktika. Personalo atrankos įmonės partneris pastebi tendenciją, jog užsienyje pabaigę mokslus ar palikę neįdomius darbus žmonės grįžta ieškoti karjeros galimybių Lietuvoje. „Žmonės, kurie susiduria su kitomis kultūromis, turi platesnį požiūrį, yra tolerantiškesni. Jie neturi nepamatuotų lūkesčių dėl aukštų pareigų ir geometrine progresija augančio atlyginimo vos tik pradėjus dirbti. Iš tiesų karjera rimtose užsienio įmonėse, pavyzdžiui, įsikūrusiose Londono Sityje, niekada nebūna staigi ir nenuosekli“, – teigia A. Francas.
Socialinis aktyvumas – tai dar vienas svarbus kriterijus, pagal kurį neretai vertinami potencialūs darbuotojai. Jis ypač svarbus specialybėse, kurių pagrindas – bendravimo įgūdžiai. O svarbiausia savybė, kaip teigia personalo atrankos profesionalas, yra jauno žmogaus noras tobulėti ir augti.
Didžiausia Baltijos šalyse karjeros kontaktų mugė „KTU karjeros dienos 2015“ vyks vasario 24 d. 10–16 val. Renginyje dalyvaus daugiau nei 120 įmonių, organizacijų ir valstybinių institucijų. Laukiama daugiau nei 7 tūkst. studentų ir moksleivių. Renginys vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje (Karaliaus Mindaugo pr. 50).
KTU