Prabėgus ketvirčiui amžiaus nuo unikalios Baltijos valstybių akcijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovybių ir bendruomenių užsienyje dėka rugpjūčio 23 dieną simbolinis Baltijos kelias nusidriekė daugybe pasaulio šalių. Šia proga organizuotuose renginiuose buvo reiškiamas solidarumas su ukrainiečių tauta ir dar kartą pabrėžta nuolatinio laisvės puoselėjimo svarba.
Ukraina
Didelio Kijevo visuomenės, politikų ir žurnalistų susidomėjimo sulaukė Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadų Ukrainoje surengtas Baltijos kelio 25-mečio minėjimas ir solidarumo su ukrainiečiais, patiriančiais Rusijos remiamą agresiją, akcija. Jos metu savo tautų nacionaliniais kostiumais pasidabinę lietuviai, latviai, estai ir ukrainiečiai susikibo į gyvą grandinę.
Susirinkusiuosius pasveikino Lietuvos ir Latvijos ambasadoriai Kijeve P. Vaitiekūnas ir A. Daudze, Estijos ambasadoriaus pavaduotoja U. Uibo, Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas D. Lubkivskis, Ukrainos kultūros ministras J. Niščiukas, liaudies deputatai.
Akcijos dalyviams sugiedojus Ukrainos himną, į dangų buvo paleistos keturios iš oro balionų sudarytos Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos vėliavos.
Latvija
Lietuvos ir Latvijos pasienyje Saločiuose rugpjūčio 23 d. rytą jau tradicija tapusio tarptautinio bėgimo „Baltijos kelias“ bėgikus, įveikusius pirmąjį maršruto Vilnius–Ryga–Talinas etapą, sutiko ir pasveikino Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis.
Rygoje Baltijos tautų laisvei ir vienybei skirto bėgimo dalyviai kartu su Latvijos lietuviais ir Lietuvos ambasados Rygoje darbuotojais padėjo gėlių prie Laisvės paminklo. Vėliau buvo sutikti ir Baltijos kelio sukakčiai skirtos pilietinės iniciatyvos ir žygio automobiliais per Lietuvą, Latviją ir Estiją dalyviai.
Jungtinės Amerikos Valstijos
Vienas didžiausių šio išskirtinio įvykio jubiliejui skirtų renginių vyko kitoje Atlanto pusėje – JAV, Čikagoje. Čia pliaupiant lietui centrinėje miesto aikštėje Daley Plaza įvyko akcija „Embrace Freedom the Baltic Way“. Jos metu po ilgos pertraukos tūkstančiai lietuvių, latvių, estų, ukrainiečių, amerikiečių ir kitų laisvę branginančių žmonių susikibo rankomis už taiką ir laisvę pasaulyje.
Specialiai iš Vašingtono į šventę atvyko JAV senatorius Markas Kirkas ir kongreso narys Johnas Shimkus. Pastarasis ryžtingai patikino, jog penktasis NATO sutarties straipsnis galioja besąlygiškai – JAV visada gins Baltijos šalis nuo bet kokių grėsmių iš Rytų.
Istorinio įvykio reikšmę dabartinių įvykių kontekste pabrėžė ir Lietuvos bei Latvijos ambasadoriai JAV Žygimantas Pavilionis ir Andris Razāns.
„Šiandien ukrainiečiai kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų, Baltijos šalių, ir už visos Europos, taip pat ir Rusijos, laisvę. Deja, ne visi tai supranta. Ukrainiečiai kovoja už tokią Europą, kokia ji turi būti“, – teigė Ž. Pavilionis.
Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas pakvietė Baltijos šalių bendruomenes visapusiškai padėti ukrainiečių bendruomenei JAV kovoti už Ukrainos laisvę, kaip kažkada JAV gyvenančios Baltijos šalių bendruomenės padėjo ją iškovoti savo valstybėms.
Šia ypatinga proga Čikagoje koncertavo svečias iš Lietuvos, vienas ryškiausių Dainuojančiosios revoliucijos simbolių, grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas, latvių muzikantas ir dainininkas, atgimimo laikus menantis Armands Birkens, estų dainininkė Kristi Roosmaa, taip pat choras „Dainava“, šokių grupės „DanceDuo“, „Laumė“ ir „Suktinis“. Renginį vedė aktoriai Audrė Budrys-Nakas ir Kęstutis Nakas, jame dainavo Ukrainos dainininkė Sofiya Fedyna.
Skambant legendinei dainai „Bunda jau Baltija“, aikštėje gausiai susirinkę žmonės susikibo rankomis, taip pademonstruodami visų laisvę ir nepriklausomybę branginančių žmonių ir tautų vienybę.
Akciją organizavo Lietuvos generalinis konsulatas Čikagoje, JAV lietuvių bendruomenė, Latvijos ir Estijos garbės konsulai ir bendruomenės Čikagoje, Balzeko lietuvių kultūros muziejus. Ją parėmė Lietuvių fondas, Lietuvos užsienio reikalų ministerija, JAV lietuvių, latvių ir estų bendruomenės.
Lenkija
Lietuvos ambasada Lenkijoje Baltijos kelio sukaktį minėjo kartu su Varšuvoje vykstančio penktojo tarptautinio renginio „Onko-Olimpiada“ mažaisiais dalyviais – Lietuvos labdaros ir paramos fondo „Rugutė“ sportininkais ir jų tėveliais. Kartu su ambasados darbuotojais jie susikibo į gyvą lietuvių, latvių ir estų laisvę bei vienybę simbolizuojančią grandinę. Tai jau trečias kartas, kai „Rugutės“ globojami mažieji sportininkai čia stoja į kovas dėl medalių, simbolizuojančių įveiktą ligą ir atgautas jėgas.
Jungtinė Karalystė
Londone Baltijos kelio vienybė atgimė Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadų, bendruomenių Jungtinėje Karalystėje atstovams susirinkus istorinėje Marble Arch aikštėje.
„Stovėjusieji Baltijos kelyje niekada nepamirš to jaudulio, ryžto, pasididžiavimo ir vienybės jausmo, kuris mus lydėjo tą gražią vasaros dieną. Neabejoju, jog ir dabar esame susitelkę ir prireikus petys petin stotume ginti savo laisvės. Pastarųjų mėnesių įvykiai mūsų regione primena, kokią svarbią pergalę pasiekėme tada, o Baltijos kelyje pirmą kartą tvirtai pajutome, jog laisvės pergalė neišvengiama“, – sakė Lietuvos ambasadorė Londone Asta Skaisgirytė-Liauškienė.
Vėliau visų trijų šalių ir Ukrainos bendruomenės Jungtinėje Karalystėje rinkosi į koncertą „Būkime vieningi“, skirtą Baltijos kelio 25-mečiui paminėti ir solidarumui su savo valstybę ginančia ukrainiečių tauta pademonstruoti.
Airija
Baltijos valstybių ambasadų ir bendruomenių Dubline minėjimas pradėtas simboliniu Baltijos keliui skirtu bėgimu miesto gatvėmis, kurį surengė Airijos lietuvių bėgikų klubas. Vėliau jungtinis choras trimis kalbomis atliko Baltijos kelio himną „Bunda jau Baltija“, buvo prisiminta šio legendinio įvykio istorija ir svarba Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybei.
Dublino miesto meras Christy Burke pasveikino daugiau nei pusantro tūkstančio renginio dalyvių ir pakvietė susikibti rankomis į Baltijos kelio principus simbolizuojančią žmonių grandinę.
Šventiniai renginiai Dublino centre truko visą dieną – vyko lietuvių, latvių ir estų amatininkų ir maisto gamintojų mugė, Baltijos keliui skirta nuotraukų paroda, renginio lankytojus linksmino folkloro grupės.
Brazilija
Istorinė diena paminėta ir tolimojoje Brazilijoje. Čia Lietuvos generalinio konsulato San Paule atstovai su Brazilijos lietuvių bendruomene Lietuvos vardu pavadintoje aikštėje Vila Zelinos rajone dar kartą prisiminė šio įvykio reikšmę Baltijos valstybėms. Čia taip pat pristatytas renginiui sukurtas specialus plakatas, kuriame vaizduojamos 1989 m. įvykio nuotraukos. Daugiau nei pusšimtis šventės dalyvių, apjuosę aikštę gyva grandine, giedojo Lietuvos himną.
Prancūzija
Lietuvos ambasadorius Paryžiuje Dalius Čekuolis dalyvavo trijų Baltijos valstybių bendruomenių Prancūzijoje iniciatyva pačioje Paryžiaus širdyje, Marso laukuose prie Eifelio bokšto, surengtoje Baltijos kelio 25-mečiui skirtoje visuomeninėje akcijoje. Jos metu dalyviai ir praeiviai pakviesti susikibti rankomis į simbolinę gyvą grandinę ir kartu atlikti lietuvių, latvių ir estų laisvės simboliu tapusią dainą „Bunda jau Baltija“.
Švedija
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados, bendruomenės Švedijoje šį istorinį įvykį minėjo ir solidarumą už savo laisvę tebekovojančioms tautoms pademonstravo Stokholmo centre surengtame renginyje. Jo dalyvius sveikino Baltijos valstybių bendruomenių atstovai, jiems perduotas Švedijos užsienio reikalų ministro Carlo Bildto kreipimasis, kuriame pabrėžiama, kad principai, padėję Baltijos šalims išsikovoti nepriklausomybę, ir toliau išlieka itin aktualūs.
Tai pabrėžė ir kiti garbingi minėjimo dalyviai: Pirmadienio mitingų, per kuriuos toje pačioje Stokholmo aikštėje buvo reikalaujama Baltijos valstybių nepriklausomybės, organizatoriai, Švedijos parlamento ir Europos Parlamento nariai, žurnalistai ir visuomenininkai. Šiuo metu Pirmadienio mitingai čia rengiami siekiant paremti Ukrainos laisvę ir demokratiją.
Vakare šventinių renginių ciklą pratęsė režisieriaus Audriaus Juzėno filmo „Ekskursantė“ premjera Švedijoje, Stokholmo filmų institute.
„Molotovo-Ribentropo paktas padalijo Europą ir lėmė daugiau nei pusės amžiaus trukmės Baltijos šalių okupaciją ir daugybės nekaltų žmonių tremtį. Kovoje už Tėvynės laisvę žuvusiųjų ir nukentėjusiųjų atminimas mus įpareigoja likti ištikimus šiems laisvės, demokratijos idealams ir toliau puoselėti savo nepriklausomybę“, – renginyje kalbėjo Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas.
URM inf.
Minėjimo Čikagoje nuotraukos – kun. dr. Valdo Aušros, kitos – LR ambasadų