Tarpukario Lietuvos pažinčių skelbimai. Ką apie juos žinome? Kaip prieškario Lietuvoje moterys ir vyrai save pristatydavo, ieškodami antrosios pusės? Apie tai – laidoje „Istorijos detektyvai“ su Virginijumi Savukynu per LRT televiziją.
„Pažinčių skelbimai buvo labai atviri, nes žmonės juose rašydavo, kaip iš tikrųjų yra. Pavyzdžiui, kiekvienas aprašydavo savo išvaizdą – kaip jis atrodo. Jeigu moteris yra apkūnesnė, tai taip ir rašydavo: „Esu mažutė, pilnutė, naivutė moteris, ieškau draugo.“ Vyriškis, jeigu jam atrodydavo, kad jis nėra išvaizdus, taip ir rašydavo: „Esu negražus, bet galiu mylėti daugiau negu kiti“, – teigė istorikė Justina Minelgaitė.
Koks buvo tarpukario pažinčių skelbimų turinys? Kodėl jis vertas dėmesio? Ką apskritai to laikmečio visuomenė manė apie romantiką, pasimatymus ir kurortinius romanus?
Istorikė Ingrida Jakubavičienė teigia: „Visuomenėje yra daugiau flirtuojama, laisvai žiūrima ir į kurortinius romanus, ir į tai, kad turtingi ponai turi ne tik žmonas, bet ir meilužes. Ir tai tampa nieko nestebinančiu dalyku. Visas Kaunas apie tai ūžia savo saloniniuose pokalbiuose.“
Tiesa, ne visada tokie atvejai baigdavosi laimingai. „Viena ponia buvo ištekėjusi už turtingo amerikiečio, bet turėjo draugą, jie gyveno Palangoje. Viskas baigėsi labai dramatiškai: nušovė kažkurį iš tų vyrų, o moteris grįžo į Kauną kaip našlė ir nebeturėjo nė vieno mylimojo. Buvo ir tokių dalykų“, – pasakoja Ingrida Jokubavičienė.
Laida taip pat nukels į tolimą XVI amžių. Kaip 1506 metais Vilniuje lietuvių didikai neįvykdė savo valdovo Aleksandro paskutinės valios? Kodėl Vilnius – karališkas miestas? Ir kaip su šia tema susijęs 1931 m. Vilniaus potvynis ir Vilniaus katedra?
LRT