Nors visuomenės žinios ir sąmoningumas sveikatos bei grožio atžvilgiu nuolat auga, sveikatos specialistai vis dar teigia susiduriantys su plačiai paplitusiais odos priežiūros mitais. Daugelis jų supa ir bene dažniausiai pasitaikančią kūno odos problemą – sausumą, pasireiškiantį sudirgimu, niežėjimu ar pleiskanojimu.
Paklausti, kaip patartų prižiūrėti sausą kūno odą, socialinio tinklo „Facebook“ vartotojai aktyviai dalijosi savo rekomendacijomis. Populiariausius ir įdomiausius atsakymus komentuoja vaistininkė Gintė Narušytė.
- Ryte įmasažuoti kūną aliejumi (šaltuoju metų laiku – juodųjų sezamų, o šiltuoju – kokosų aliejumi).
Mitas. Moksliniais tyrimais aliejų poveikis odai nėra plačiai patvirtintas. Nors keliuose tyrimuose nustatyta, kad tiek sezamų, tiek ir kokosų aliejus turi drėkinamųjų savybių, dauguma kitų aliejams priskiriamų naudų (antibakterinės savybės, apsauga nuo saulės) yra gerokai pervertintos. Natūralių aliejų drėkinamosios savybės neprilygs iš skirtingų elementų subalansuotai dermatologinei kosmetikai, be to, gali kimšti odos poras. Išbandyti aliejus reikėtų ant nedidelio sveikos odos ploto ir 24 valandas stebėti, ar nepasireiškia niežėjimas, tinimas ar bėrimas.
- Tepti odą kremu ar pieneliu iškart nusiprausus.
Tiesa. Po prausimosi kūno odą patepti drėkinamuoju kremu (emolientu) reikėtų per pirmas tris minutes, kol oda dar šiek tiek drėgna po prausimo. Prireikus kremas gali būti tepamas ir dažniau, pagal poreikį.
- Prausti odą ryte ir vakare.
Mitas. Nors 20 minučių trukmės karštas dušas kartais gali atrodyti tikra atgaiva, reikėtų prisiminti, kad karštas vanduo džiovina ne tik odą, bet ir plaukus. Patartina apsiriboti ne ilgesniu kaip 7 minučių trukmės dušu kartą per dieną, o vanduo turėtų būti šiltas arba drungnas.
- Kasdien suvalgyti ne mažiau kaip 50 g riešutų.
Mitas. Nors oda tikrai būna elastinga ir drėgna tuomet, kai nestokojama riebalų, riešutus reikėtų vartoti su saiku. Riešutai turi nemažai kalorijų, todėl per dieną rekomenduojama jų suvalgyti ne daugiau kaip saujelę (iki 50 g). Pasirūpinkite į savo racioną įtraukti ne tik riešutų, bet ir kitų produktų, kuriuose gausu mononesočiųjų riebalų ir omega 3 riebalų rūgščių, tokių kaip žuvys, alyvuogių aliejus, sėmenys ir sėmenų aliejus, avokadai.
- Bent kartą per savaitę naudoti kūno šveitiklį.
Tiesa. Šveičiant odą, pašalinamas suragėjęs odos sluoksnis, todėl drėgmė lengviau prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius.
- Kas vakarą, likus maždaug valandai iki miego, odą pasitepti glicerino ir vitamino E mišiniu.
Mitas. Nors tiek glicerinas, tiek vitaminas E yra daugelio mums žinomų odos priežiūros priemonių sudėtinės dalys, eksperimentuoti su didelėmis jų koncentracijomis nereikėtų. Grynas glicerinas pasižymi itin stipriu poveikiu, tad gali „ištraukti“ drėgmę iš gilesnių odos sluoksnių ir tokiu būdu kūną ne sudrėkinti, o išsausinti. Vitaminas E iš tiesų naudingas odai, tačiau šiuo atveju galioja ta pati taisyklė – geriausia naudoti profesionaliai subalansuotą kosmetikos priemonę. Vitamino E taip pat galima gauti su maistu – saulėgrąžų sėklomis, migdolų riešutais, avokadais, lazdyno riešutais, žemės riešutais, alyvuogių aliejumi.
- Dėvėti ekologiškus natūralaus pluošto rūbus.
Tiesa. Geriausia dėvėti natūralaus medvilninio pluošto drabužius, nes jis mažiausiai dirgina odą. Alergija tam tikram pluoštui gali ne tik išsausinti odą, bet ir sukelti bėrimą, niežulį ir diskomfortą. Jei manote, kad odos sausumas – alergijos pasekmė, iš tiesų derėtų pabandyti dėvėti natūralių medžiagų rūbus ir stebėti, ar situacija pasikeis.
Paklausta, kaip apibendrintų lietuvių žinias, vaistininkė situaciją vertina teigiamai, tačiau pataria visuomet atkreipti dėmesį į informacijos šaltinį.
„Džiugu, kad pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ne tik problemų sprendimui, bet ir prevencijai – žmonės labiau rūpinasi savo gyvenimo būdu ir supranta, jog svarbu ne tik palaikyti asmens higieną naudojant tinkamas kosmetikos priemones, bet ir gerti daug vandens, vengti žalingų įpročių, o saule mėgautis tik pasitepus apsauginiu kremu“, – sako specialistė ir priduria, kad, iškilus klausimų apie sveikatą ar grožį, socialiniuose tinkluose rastus patarimus reikėtų vertinti kritiškai – prieš praktiškai išbandant naujoves geriau apsidrausti ir pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju.