Žurnalas Lietuvė Mylintiems Lietuvą!
Gyvenimo aprašymas – vienas svarbiausių pirmųjų žingsnių ieškant darbo. Kaip jį parašyti, jei neturi darbo patirties? Kokias savo savybes atskleisti potencialiam darbdaviui, o kokias geriau nutylėti? Kokią nuotrauką prisegti prie aprašymo? „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė per savo karjerą perskaitė tūkstančius gyvenimo aprašymų ir savo patirtimi per Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) renginį „Karjeros dienos“ dalijosi su studentais.
Specialistė atskleidė, jog, prieš sėdant rašyti gyvenimo aprašymo, svarbiausia tiksliai suprasti, kokio darbo ir kodėl ieškote. Tik žinodami, ką norite dirbti, galėsite darbdaviui įrodyti, kodėl būtent jūs tam darbui esate tinkamas.
„Svarbiausia yra tikslas. Ieškoti bet kokio darbo ar darbo, „kuo nors susijusio su specialybe“, neturėtų būti jūsų siekiamybė. Reikia žinoti, kokioje srityje esate geriausias. Juk neužtenka vien norėti būti balerina. Tam reikia turėti ir tinkamas savybes. Todėl turite tiksliai suvokti, kurioje srityje esate stiprūs, ką galite įmonei pasiūlyti. Tiesa, galiu nuraminti – kai kurie net ir sulaukę 40 metų dar nežino savo tikrojo tikslo“, – šypsojosi R. Karavaitienė.
Lygiai taip pat svarbu atsakyti ir į kitus konkrečius klausimus: per kiek laiko ketinate susirasti darbą, kokias priemones ir kanalus tam naudosite, ką galite pasiūlyti darbdaviui, ko jums trūksta, kad taptumėte geriausias.
R. Karavaitienė tikina, jog nėra geriausios ar blogiausios gyvenimo aprašymo formos. Svarbiausia – išsiskirti. Tiesa, pagrindinę informaciją tinkamai pateikti būtina visiems. Patariama ją vardyti šia tvarka: kontaktinė informacija, darbo patirtis, išsilavinimas, įgūdžiai, asmeninės savybės ar pomėgiai.
Ką daryti, jei dar neturite darbo patirties arba jos turite labai mažai? R. Karavaitienė ramina – tokiu atveju galite paminėti savo savanoriavimo patirtį, atliktą praktiką, priklausomybę įvairioms organizacijoms, o kartais net ir nelegalų darbą. Lygiai taip pat gali praversti ir mokyklos ar studijų laikais užsitarnauti pasiekimai – dalyvavimas olimpiadose, aukštas pažymių vidurkis, pagyrimai ir padėkos, veikla moksleivių ar studentų organizacijose.
Tiesa, nors darbo patirties skiltyje praverčia beveik viskas, gyvenimo aprašymų specialistė pataria nepersistengti skiltyje „Pomėgiai“. Darbdaviui įdomu tik tai, kas pravers būsimame darbe, arba tie pomėgiai, kurie yra itin originalūs ir išskirtiniai. Skaitote knygas ir žiūrite filmus – tai daro kiekvienas. Nebent domitės tik tam tikros epochos kinematografija ar skaitote specifines knygas, kuriose nagrinėjamas komandinis darbas.
Pasak R. Karavaitienės, peržiūrėdami savo gyvenimo aprašymą, patikrinkite, ar informacija yra pateikiama suprantamai ir organizuotai. Persistengti nereikia – 1–2 gyvenimo aprašymo puslapių pakanka.
Prie gyvenimo aprašymo patariama prisegti ir savo nuotrauką. Tiesa, atsirinkite tinkamai. Dokumentinė nuotrauka su šypsena veide pati tinkamiausia. Rimto darbdavio nesužavės kadrai iš paplūdimio, draugų vakarėlio ar močiutės šiltnamio. Atidžiai peržvelkite ir savo kontaktinius duomenis. Elektroninis paštas, prasidedantis žodžiais „pupa uoga“ ar „agentas 007“, beveik visada garantuoja nesėkmę. Geriau susikurkite naują, kuriame dominuotų jūsų vardas ir pavardė.
Lygiai taip pat atidžiai reikėtų pagalvoti ir apie patį gyvenimo aprašymo siuntimo darbdaviui procesą. CV dokumentas turi būti tinkamai pavadintas. Nederėtų siųsti dokumentų, pavadintų „CV“, „Mano CV“. Jie tik pasimes tarp visų kitų. Čia taip pat labiausiai tinka vardo ir pavardės derinys. Net jei darbo skelbime neprašoma motyvacinio laiško, pasak profesionalės, siunčiant gyvenimo aprašymą bent keliais sakiniais reikėtų paaiškinti darbdaviui, kodėl norite šio darbo ir kodėl būtent jūs esate jam tinkamas.
R. Karavaitienė atskleidė ir dar vieną svarbią tiesą: „Jei tikitės pradėti dirbti iš karto baigę studijas, nelaukite, kol jūsų rankose atsidurs diplomas. Darbo reikėtų pradėti ieškoti jau dabar, nes net ir pagal visas taisykles paruoštas gyvenimo aprašymas negarantuoja, jog paieškos neužtruks.“
VGTU
