Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Kaip rudenį išlikti žvaliems ir energingiems
Šeima ir sveikata

Kaip rudenį išlikti žvaliems ir energingiems

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Pixabay.com nuotr.
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Pasibaigus vasarai dėl mažesnio gaunamo saulės spindulių kiekio ir besikeičiančio oro žmonės dažnai ima skųstis kritusiu energijos ir produktyvumo lygiu. Ruduo – metas, kai reikia ne tik grįžti į mokymo įstaigas ir darbus, bet ir prisiminti sveiko maitinimosi principus, kurie padėtų išlikti energingiems ir budriems. Gydytojos dietologės Eugenijos Repšienės teigimu, gerai smegenų veiklai palaikyti būtina subalansuota mityba ir maisto produktai, kuriose gausu vitaminų bei mineralų.

Pixabay.com nuotr.

Būtinas tinkamas maitinimosi režimas

Dėl mokslų ir darbų dažnai tenka skubėti – valgome, kas pasitaiko po ranka, nesirūpindami nei mitybos periodiškumu, nei maistine verte. Pasak dietologės E. Repšienės, vienas svarbiausių sveikos mitybos įpročių, padedančių išlaikyti gerą emocinę ir energinę savijautą, yra tinkamas maitinimosi režimas.

„Reikėtų valgyti maždaug 4–5 kartus per dieną – 3 pagrindinius valgius ir 1–2 užkandžius. Nors nemažai žmonių mėgsta valgyti žiūrėdami televizorių ar naršydami internete, valgant itin svarbu neužsiimti jokia pašaline veikla – tik taip bus užtikrinamas sotumo jausmas, nesinorės papildomai suvalgyti maisto „ant viršaus“, – sako specialistė.

Svarbu ne tik kaip dažnai valgome, bet ir ką valgome

Norint palaikyti gerą smegenų veiklą ir savijautą, reikia laikytis ne tik tinkamo maitinimosi režimo, bet ir pasirūpinti, kad iš maisto gautume medžiagų, darančių teigiamą įtaką mūsų smegenims. Dietologės teigimu, pirmenybę reikėtų teikti omega-3 riebalų rūgštims, kurios yra svarbios smegenų vystymuisi ir veiklai.

„Esminės omega-3 riebalų rūgštys yra eikozapentaeno (EPA) ir dokozaheksaeno (DHA) riebalų rūgštys. EPA ir DHA rūgštys natūraliai randamos riebiose žuvyse (lašišoje, silkėje, skumbrėje), jūrų gėrybėse, kai kuriuose augalinės kilmės aliejuose.“

Smegenis maitina vitaminai

Nervų sistemos funkcijoms palaikyti taip pat labai svarbūs B grupės vitaminai. Žmogaus organizmui jų negaunant pakankamai susiduriama su jėgų trūkumu, slogia nuotaika, galvos skausmais ar padidėjusiu dirglumu. Dietologė ypač pabrėžia tiamino (B1), riboflavino (B2), niacino (B3), folio rūgšties (B9) ir kobalamino (B12) svarbą. Pasak specialistės, jų trūkumas susijęs su demencija, Alzheimerio, Parkinsono ir kitomis neurodegeneracinėmis ligomis; taip pat su mažakraujyste, sutrikusia atmintimi ir koncentracija, apatija bei depresija.

„Natūralūs vitamino B1 šaltiniai – avižos, kiauliena, saulėgrąžų sėklos, žirniai, sojų varškė, rudieji ryžiai. Vitamino B2 gausu lašišoje, pieno produktuose, špinatuose, migdoluose. Vitamino B3 šaltiniai – skumbrė, vištiena, jautiena. Vitamino B9 šaltiniai – pupelės, lęšiai, žalios lapinės daržovės, burokėliai, brokoliai, citrusiniai vaisiai. Vitamino B12 randama moliuskuose, kepenyse, vaivorykštiniuose upėtakiuose, tune, kiaušiniuose“, – gausybę maisto produktų vardija E. Repšienė.

Gydytoja kaip svarbų žmogaus nervų sistemai išskiria ir vitaminą D. Klinikiniai tyrimai atskleidžia, kad jo trūkumas gali būti susijęs su nuotaikos svyravimais, kognityviniais sutrikimais, padidėjusia depresijos rizika.

„Vienas paprasčiausių būdų gauti vitamino D – odą veikiant tiesioginiams saulės spinduliams. Patartina kaitintis apie 15–20 min., atidengus kuo didesnį odos plotą ir nenaudojant apsauginio kremo. Taip pat vitamino D gausu riebiose žuvyse, kiaušinių tryniuose“, – sako gydytoja.

Nervų sistemos statybinės medžiagos

Pasak dietologės, gerai nervų sistemos veiklai palaikyti taip pat būtini mineralai ir aminorūgštys. Specialistė išskiria geležį, cinką ir seleną – šių mineralų trūkumas siejamas su prastėjančiu gebėjimu mokytis, emocinėmis ir psichologinėmis problemomis. Šių medžiagų gausu jautienoje, paukštienoje, jūrų gėrybėse, žuvyje ir kiaušiniuose. Aminorūgštis triptofanas yra serotonino pirmtakas – būtent šis hormonas yra itin svarbus siekiant palaikyti gerą nuotaiką, o jo galima rasti rudeninėse daržovėse – lęšiuose, ropėse, brokoliuose.

Gydytoja, kalbėdama apie medžiagas, reikalingas gerai smegenų veiklai palaikyti, atsižvelgia ir į naujausių tyrimų rezultatus: „Naujausios studijos rodo ir antioksidacinių savybių turinčių augalinės kilmės medžiagų fitochemikalų (ypač flavonoidų) naudą smegenų funkcijoms ir psichikos sveikatai, nes jie saugo smegenų ląstelių struktūrą. Jų šaltiniai: uogos, citrusiniai vaisiai, žalioji arbata, kai kurie prieskoniai (kurkuminas).“

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisŽemaičių blynai su kalakutiena
Kitas straipsnis 800 kilometrų pėsčiomis įveikusios seserys: „Tai tapo didžiuliu fiziniu ir psichologiniu iššūkiu“

Susiję straipsniai

Pasaulinę sveikatos dieną pasitinkant: pas gydytojus patenkame per vėlai, paslaugų prieinamumas netolygus

7 balandžio, 2026

Kraujo atsargos pasiekė kritinę ribą: skubiai kviečiami A (II) grupės donorai

31 kovo, 2026

Tai, ką iškvepiame, gali įspėti apie ligą: KTU mokslininkai kuria jutiklius, kurie „perskaito“ iškvėpto oro sudėtį

23 kovo, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.