73 proc. mūsų šalies dvyliktokų savo ateitį po dešimties metų įsivaizduoja Lietuvoje. 80 proc. jaunuolių tikisi įgyti aukštąjį išsilavinimą, mokėti užsienio kalbų, daugiausia anglų, prancūzų, ispanų. Keturi iš penkių moksleivių mano, kad 2025 m. bus susituokę ir susilaukę vaikų. Tai parodė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje inicijuota apklausa „Aš Europoje 2025-aisiais“, kurioje dalyvavo 844 Lietuvos dvyliktokai.
„Apklausa atskleidė, kad moksleiviai santuoką suvokia kaip vertybę, net siekiamybę. 80 proc. dabartinių aštuoniolikmečių atsakė, kad po dešimties metų jau bus susituokę, o būdami 26–30 metų amžiaus didžioji dalis planuoja susilaukti vaikų. Įdomu, kad dabartinė situacija yra kitokia: remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje susituokusių 25–29 m. amžiaus vyrų yra 17 proc., moterų – 32 proc.“, – pasakojo visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius sociologas Vladas Gaidys.
Žvelgiant į profesinius lūkesčius, moksleivius labiausiai žavi nuosavas verslas – jį kurtų 48 proc. moksleivių. 11 proc. apklaustųjų mano, kad dirbtų viešajame sektoriuje. Paprašyti įsivaizduoti savo ateities uždarbį, daugiau nei pusė dvyliktokų nurodė, kad atskaičiavus mokesčius 2025 m. tikisi gauti nuo 1000 iki 2000 eurų.
„Galima daryti prielaidą, kad jaunoji karta pasižymi tam tikra emancipacija – į klausimą dėl uždarbio dydžio merginos ir vaikinai atsakė beveik vienodai.“
Sociologas taip pat atkreipė dėmesį į apklausos rezultatus, kurie atspindi jaunuolių toleranciją, empatiją, užuojautą. „Teiginiui, kad 2025 m. Lietuvos visuomenėje sustiprės solidarumas ir tolerancija skirtingų socialinių grupių (turtinių, etninių ir kt.) atstovams, pritarė 70 proc. apklausos dalyvių. Matyt, didelė jaunų žmonių dalis įžvelgia, jog šiuo metu tolerancija nėra pakankama“, – pasakojo V. Gaidys.
Dvyliktokų buvo paklausta, kurios naujos šalys per artimiausius 10 metų galėtų prisijungti prie Europos Sąjungos. Atsakymai priminė reprezentatyvias visuomenės apklausas: daugiausia moksleivių, t. y. 46 proc., pritarė Islandijos narystei, 37 proc. – Ukrainos, net 34 proc. – Turkijos.
Pasak V. Gaidžio, minėtasis rezultatas yra šiek tiek netikėtas: „Naujausia visuomenės apklausa rodo, jog Turkijos narystei pritaria kur kas mažesnis skaičius – 16 proc. Įtakos moksleivių apklausos rezultatams gali turėti ir jaunimo tolerancija, ir kartų skirtumai.“
Kartų skirtumai atsispindi ir kituose rezultatuose. Pavyzdžiui, paprašyti pasirinkti Europos Sąjungos valstybes, kurias labiausiai nori aplankyti, daugiau nei pusė respondentų nurodė Prancūziją, 41 proc. – Italiją, 38 proc. – Ispaniją (moksleiviai galėjo pasirinkti kelis atsakymus, todėl atsakymų suma didesnė nei 100 proc.).
„Panašus klausimas visiems Lietuvos piliečiams buvo užduotas 1991 m. Pirmoje vietoje tada buvo Vokietija, matyt, simbolizuojanti Vakarus, gerovę. Vargu ar ankstesnei kartai Prancūzija būtų buvusi pirmoje vietoje. Gal moksleivių atsakymams įtakos galėjo turėti kokie nors įvykiai, gal kokie nors matyti prancūziški filmai – hipotezių neturiu“, – svarstė sociologas.
Apklausą „Aš Europoje 2025-aisiais“ spalio 6–22 d. organizavo Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Apklausoje dalyvavo 123 dvyliktokų klasės (arba IV gimnazijos klasės) iš Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų 48 savivaldybėse. Iš viso į apklausos klausimus atsakė 844 moksleiviai: 275 vaikinai ir 569 merginos.
Remdamiesi apklausos rezultatais, moksleiviai kūrė savo klasės ir Europos 2025 metais viziją. Moksleivių darbų galima rasti čia: http://www.pazinkeuropa.lt/kiti-projektai/zyme/aseuropa2025.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje inf.