Sinoptikai praneša, kad savaitgalį temperatūra kai kur sieks 30–31 laipsnį karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių).
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado), ir ragina nebūti abejingus savo ir artimųjų sveikatai.
Koks karštis pavojingas sveikatai?
Žmonės karštį toleruoja skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra gali būti pavojinga, negalima. Realiai jaučiamą oro temperatūrą parodo karščio indeksas, kurio dydis priklauso nuo oro temperatūros ir santykinio drėgnumo. Tinklalapyje http://www.meteo.lt/karscio_prog.php galima matyti karščio indekso prognozes kiekvieną dieną. Atsižvelgiant į prognozes reikėtų riboti fizinę veiklą ir buvimo lauke trukmę.
• Jei temperatūra iki 27 ºC – karštis paprastai diskomforto nesukelia.
• 27–34 ºC – silpnas diskomfortas.
• 35–39 ºC – stiprus diskomfortas. Reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo.
• 40–45 ºC – pavojus sveikatai. Reikėtų vengti buvimo lauke.
• 46–54 ºC – didelis pavojus sveikatai. Reikėtų nutraukti bet kokią fizinę veiklą.
• Per 54 ºC – labai didelis pavojus sveikatai.
Sužinokite ultravioletinės spinduliuotės intensyvumą
Koks yra ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas, galima įvertinti pagal ultravioletinės spinduliuotės indeksą, kurio reikšmės grupuojamos į kategorijas nuo 1 iki 11 ir kuris lemia apsaugos nuo saulės reikalingumo laipsnį. Tinklalapyje http://www.meteo.lt/uvi_prognoze.php kiekvieną dieną skelbiama, kokia yra ultravioletinės spinduliuotės prognozė ir kokia turėtų būti apsauga.
Jei ultravioletinės spinduliuotės indeksas 1 arba 2, taigi žemas, vadinasi, žmonėms apsauga nereikalinga, galima be apribojimų būti atvirame ore.
• 3–5 – vidutinis. Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11–15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, užsidėkite skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
• 6–7 – aukštas. Apsauga reikalinga. Vidurdienį (11–15 val.) geriau būkite šešėlyje, dėvėkite marškinėlius, užsidėkite skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
• 8–10 – labai aukštas. Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite atviroje saulėje. Jei vis dėlto eisite į lauką, dėvėkite marškinėlius, užsidėkite skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
• 11 – ekstremalus. Reikalinga ypatinga apsauga. Vidurdienį geriau likite patalpoje, nebūkite atviroje saulėje. Jeigu vis dėlto eisite į lauką, dėvėkite marškinėlius, užsidėkite skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.
Svarbu įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir laikytis patarimų, kurie padės geriau jaustis, išlikti darbingiems karštą dieną ir išvengti rimtesnių problemų.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai karštą dieną pataria:
• Gerti daug skysčių. Per karščius reikia gerti daug skysčių, nepriklausomai nuo aktyvumo. Ypač naudingas mineralizuotas vanduo, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerti visą dieną, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys. Vengti alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
• Vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgyti daugiau skystų produktų, lengvai virškinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.
• Dėvėti tinkamus drabužius. Dėvėti šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą drabužius. Vengti drabužių iš sintetinių audinių. Galvą dengti skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Teptis apsauginiu kremu nuo saulės.
• Apriboti fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikti ryte ir vakare. Dažniau būti pavėsyje, kad kūnas galėtų atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Riboti buvimo karštoje aplinkoje trukmę, vengti saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių. Ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbantiems karštyje darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
• Stenkitės būti patalpose, kur yra ventiliatorių ar oro kondicionierių, tik svarbu, kad patalpos oro temperatūra nebūtų mažesnė nei 18 ºC.
• Nepalikti vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.
• Palaikyti namų aplinką vėsią: namų langus, pro kuriuos patenka tiesioginiai saulės spinduliai, uždaryti, juos atverti tik vakare, kai oro temperatūra būna nukritusi. Geriau naudoti tamsios spalvos užuolaidas arba metalines žaliuzes – jos sugeria šilumą. Dieną naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio. Pravartu žinoti, kad kambarinių gėlių laikymas padeda atvėsinti kambarį. Jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.
Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyrius