Po vasaros atostogų į mokyklas grįžę mokiniai, kaip rodo skambučiai ir laiškai į „Vaikų liniją“, prisimena senas arba išgyvena naujas patyčias. Tačiau tėvai, rūpindamiesi vaikų kuprinių turiniu, ne visada skiria pakankamai dėmesio vaikų emocinei savijautai mokykloje – tai lieka daugiau mokytojų atsakomybe. Siekiant laiku sustabdyti patyčias, vien mokytojų reagavimo neužtenka: ne ką mažiau svarbus aktyvus tėvų dalyvavimas visus mokslo metus.
„Vaikų linijos“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ neatlygintinai atlikta visuomenės apklausa parodė, kad daugiau nei pusė (58 proc.) apklaustųjų už patyčių problemos sprendimą mokyklose labiausiai atsakingais laiko mokyklų darbuotojus. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad, kuriant vaikams saugią aplinką be patyčių mokyklose, svarbus visos mokyklos bendruomenės – tiek mokytojų, tiek mokinių, tiek tėvų – įsitraukimas.
„Mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų vaidmuo neabejotinai yra labai svarbus, sprendžiant patyčias tarp vaikų. Vis dėlto, nesulaukdami tėvų pagalbos ir palaikymo, mokytojai neretai jaučiasi bejėgiai padėti vaikams, – teigia „Vaikų linijos“ savanorių mokytoja, psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. – Pačios veiksmingiausios smurto prevencijos programos yra tos, kuriose dalyvauja visa mokyklos bendruomenė: mokytojai, tėvai, vaikai, mokyklos administracija, pagalbinis mokyklos personalas. Tada vaikams tampa aišku, kur kreiptis pagalbos, patiriant patyčias, nes į šią problemą bus sureaguota rimtai.“
Patyčias ir užgauliojimus patiriančiam vaikui 81 proc. apklausos dalyvių patartų papasakoti apie tai suaugusiesiems (tėvams, mokytojams), tikintis, kad jie turėtų jam pagelbėti. Tačiau vaikai neretai yra įsitikinę, kad suaugusieji negali padėti išspręsti patyčių problemos ir pasipasakojimas jiems gali tik pabloginti padėtį. Pasidalyti patiriamais sunkumais neskatina ir visuomenėje vis dar gajus mitas, kad prisipažinus apie patiriamas patyčias tampama skundiku. Kas penktas „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos dalyvis pripažino, kad vaikams nederėtų skųstis dėl patyčių, nes skundikų niekas nemėgsta. Šią nuostatą būtina keisti – vaikams labai svarbu parodyti, kad kreipimasis pagalbos yra svarbus gyvenimiškas įgūdis, padedantis išspręsti tuos sunkumus, su kuriais vienam sunku susidoroti. Papasakoję apie patyčias, jie gali padėti ir sau, ir kitiems vaikams.
„Per metus „Vaikų linijos“ konsultantai sulaukia apie 2 500 skambučių, kurių metu vaikai pasakoja apie patiriamas ar stebimas patyčias. Tai vienas dažniausių sunkumų, skatinančių vaikus kreiptis pagalbos, – teigia „Vaikų linijos“ psichologė. – Vaikai neretai skambina ne tik ieškodami supratimo, bet ir tikėdamiesi labai konkrečių pasiūlymų, kaip galėtų keisti padėtį. Būtent šiuo atveju gali būti itin svarbus tėvų ir kitų artimų vaiko aplinkos suaugusiųjų dalyvavimas. Šalia esantys suaugusieji tinkamiausiai gali įvertinti vaiko aplinką ir patyčių situacijos dalyvius, padėti vaikui ieškoti būdų, kaip reaguoti į patyčias, kartu su juo diskutuodami, ką gali keisti pats vaikas, o kada jau yra būtinas suaugusiųjų įsikišimas.“
36 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, kad patyčias galima sustabdyti „duodant atgal“. Toks patyčių sprendimo variantas yra vienas iš patarimų, kuriuos vaikams tenka išgirsti ir iš tėvų. Nors tėvai neretai patys jaučiasi bejėgiai dėl vaiko patiriamų patyčių, vis dėlto jiems svarbu suprasti, kad patyčioms būdingas nelygiavertis jėgų santykis: paprastai patyčias surengia keletas skriaudėjų, besityčiojantys vaikai būna fiziškai ar emociškai stipresni. Dėl to vaikams apsiginti tampa sunku – be išorinės pagalbos, neagresyviais būdais gali būti sudėtinga sustabdyti patyčias.
Norėdami padėti vaikui, tėvai pirmiausia turėtų jį išklausyti ir kartu išsiaiškinti patyčių situaciją. Visus tolesnius reagavimo būdus ir veiksmus būtina derinti ir aptarti su vaiku, kartu siekiant pakeisti atmosferą klasėje ir santykius su bendraamžiais. Labai svarbu apie vykstančias patyčias kalbėtis su mokytojais, mokyklos administracija – visų pusių indėlis, sprendžiant patyčių problemą, yra labai svarbus. Patyčios nesiliauja greitai ir vieno žmogaus jėgų neužtenka joms sustabdyti, tačiau jei vaikas jaučia tėvų palaikymą, jaučiasi saugesnis ir patiria mažesnius neigiamus patyčių padarinius.
Vaikams ir paaugliams išgyventi sunkumus padeda ir „Vaikų linija“, rugsėjį renkanti naujas savanorių grupes. Visus, norinčius išklausyti vaikus ir gauti vertingų psichologinių žinių, kviečiame tapti „Vaikų linijos“ savanoriais. Registruokitės į naujų savanorių atrankas svetainėje www.vaikulinija.lt. Vaikams reikia jūsų pagalbos!
Apie „Vaikų liniją“
„Vaikų linijos“ Lietuvoje veiklą organizuoja: VšĮ „Vaikų linija“ Vilniuje, Kauno vaikų gerovės centras „Pastogė“, Kauno Dainavos jaunimo centras ir Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba. „Vaikų linija“, teikdama pagalbą vaikams europiniu numeriu 116111, bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistais.
„Vaikų linija“ yra ilgametė Lietuvos emocinės paramos tarnybų asociacijos narė, taip pat priklausanti tarptautinei organizacijai „Child Helpline International“, vienijančiai 173 vaikų linijas 142 pasaulio šalyse.
„Vaikų linijos“ inf.