Skyrybos – viena skaudžiausių patirčių šeimos gyvenime, kuri vaikams gali tapti tikru emociniu išbandymu. Kaip tėvai gali sumažinti skyrybų poveikį vaikų psichologinei gerovei? Ką daryti, jei vaikai kaltina save ir užsisklendžia?
Skyrybos gali būti viena iš skaudžiausių emocinių krizių šeimoje, ypač vaikams, kurie dažnai nesugeba gerai suprasti situacijos ar jos pasekmių. Tėvų santykių pabaiga gali sukelti vaikams didžiulį nerimą, kaltę, liūdesį ar net pyktį, todėl labai svarbu, kad tėvai atsakingai ir jautriai žvelgtų į vaikų jausmus.
Organizacijos „SOS vaikų kaimai Lietuva“ Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) programos koordinatorius Kauno regione Justinas Didvalis teigia, jog svarbu, kad tėvai su vaikais kalbėtų atvirai ir nuoširdžiai, tačiau pritaikytų kalbą pagal vaiko amžių ir supratimo lygį. Jie turi paaiškinti, kad skyrybos nėra vaikų kaltė ir kad meilė jiems nesikeičia, nepriklausomai nuo to, kad santykiai tarp tėvų pasikeitė.
Tai padeda sumažinti vaikų kaltės jausmą, kuris gali kilti, ypač jei jie pradeda galvoti, kad kažkaip prisidėjo prie tėvų problemų. Svarbu įsitikinti, kad vaikai suprastų, jog tėvai ir toliau lieka jų tėvais ir pagrindiniai jų poreikiai – emociniai, fiziniai ir materialūs – bus patenkinti.
„Klausime, kaip pradėti kalbėtis apie skyrybas, yra atsakymas – reikia pradėti kalbėtis. Labai svarbu, kad tėvai naują įvykį šeimoje pateiktų savo vaikams ne kaip tragediją, nes kai kurie tėvai iš to daro chaosą, bet kalbėtų kaip apie procesą.
Vaikams reikia ramiai paaiškinti, kad aš, tėtis, su mama, eisime skirtingais keliais, nes išsiskiria tam tikri mūsų norai ir poreikiai, dėl kurių galbūt praeityje kartu iš meilės kūrėme santuoką, laukėm savo vaiko, bet dabar pamatėme, kad mums netinka tas bendras kelias, kuriuo mes einame.
Svarbu pasakyti vaikui, kad jis vis tiek liks jų vaiku, kad skyrybos vyksta tarp vyro ir žmonos, bet ne skyrybos tarp vaiko ir tėvų“, – teigia specialistas J. Didvalis.
„Patiems tėvams reikia savęs paklausti, ar mato ateitį su savo partneriu“
Anot J. Didvalio, prieš žengiant žingsnį link skyrybų poroms būtina savęs paklausti, ar jie mato ateitį su savo partneriu. Jei atsakymas neigiamas, tai signalizuoja apie gilesnę problemą, kurios nevalia ignoruoti. Kartu svarbu suprasti ir įvardinti, kas būtent sukelia šiuos jausmus – ar tai nesutarimai, nepasitikėjimas, ar pasikeitę asmeniniai poreikiai. Tokia savianalizė padeda priimti sąmoningus sprendimus.
„Patiems tėvams reikia savęs paklausti, ar mato ateitį su savo partneriu, jei taip, tada galima dėliotis ateities planą. Bet jeigu žmogus, savęs paklausęs „Ar aš noriu atsibusti šalia šio žmogaus kas rytą?“, supranta, kad ne, tada yra labai svarbu įsivardinti, kodėl ir kokios to priežastys.
Pastebiu porose ir šeimose, kad sutuoktiniai labai daug pasilieka sau, būtent tam tikras temas, baimes“,– sako J. Didvalis.
Tėvų nesutarimai gali turėti didelę įtaką vaikų elgesiui
Kaip aiškina J. Didvalis, šeimos problemos, ypač tėvų nesutarimai ar ilgalaikis skyrybų procesas, gali turėti didelę įtaką vaikų elgesiui. Tėvų nesutarimai dažnai pasireiškia ir vaikų elgesyje – jie gali pradėti bėgti iš namų ar mokyklos.
J. Didvalis sako, kad savo darbo praktikoje turėjo įvairių pavyzdžių, o vienas iš jų – kai šeima nesugeba bendrauti kaip vienas vienetas, tai dažnai atsiskleidžia, kai tėvai, nepaisydami vidinių problemų, nesugeba sukurti vaikui stabilios ir saugios aplinkos. Tėvams pripažinus esamas tarpusavio problemas, tampa aišku, kodėl pakito vaiko elgesys.
„Dažnai tėvai kreipiasi į mus, kai jaunuolis nelanko mokyklos, bėga iš namų ir tų problemų yra įvairi puokštė. Tėvai klausia, ką daryti.
Būna, jog per terapiją mama ir vaikas sėdi šalia, o tėtis sėdi atskirai. Kaip specialistas matau, kad kažkas yra negerai, nes šeima turi būti kaip vienetas. Tada aš paprašau jaunuolio, kad duotų penkias minutes su tėvais, ir tiesiai šviesiai paklausiu: „Kas vyksta tarp jūsų?“
Tėvai pradeda verkti ir sako: „Mes skyrybų procese jau 4 metus ir norime išsiskirti.“ Ir tai yra atsakymas, kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip“, – pasakojo J. Didvalis.
Kaip mes gyvensim toliau?
Anot J. Didvalio, tėvams nusprendus skirtis, svarbu turėti aiškų ir subalansuotą planą, kad galėtų teisingai ir ramiai situaciją paaiškinti vaikui. Tėvai turi būti atviri ir pasakyti vaikui, kad nors jų santykiai su partneriu baigiasi, tai nepakeis jų ryšiui su vaiku – jie vis tiek liks jo tėvais. Tėvai turėtų aptarti, kaip konkretūs pokyčiai atrodys praktikoje, pavyzdžiui, kas iš jų persikels į kitą gyvenamąją vietą, bet iki to laiko stengtis išlaikyti bendrą gyvenimą, kad vaikui būtų kuo mažiau streso.
„Jeigu vyras ir žmona eina skyrybų keliu, reikia turėti kuo aiškesnį planą, kurį vėliau reiks pateikti savo vaikui ar vaikams.
Reikia, kad tėvai ateitų ir pasakytų vaikui: „Mes skiriamės, nes mūsų norai, poreikiai išsiskiria, bet mes nesiskirsime su tavimi ir dabar tarsimės, kaip viskas bus nuo tos dienos, kai išsiskirsime. Galbūt vienas iš tėvų kraustysis į kitą vietą, bet iki to momento mes gyvensime kartu“, – kalbėjo J. Didvalis.