Vos atvėsus orams daugėja sergančiųjų peršalimo ligomis ir kosulys yra vienas dažniausių nemalonių sveikatos negalavimų. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad dažnai į kosulį esame linkę žiūrėti pro pirštus, nors iš tiesų jis gali signalizuoti apie rimtas lėtines ligas.
„Dažnai į vaistinę užėję žmonės prašo: „Duokite man kokių nors vaistų nuo kosulio“, net nesusimąstydami, koks ir dėl kokių priežasčių atsiradęs kosulys juos kamuoja. Jeigu savijauta negerėja jau kuris laikas, o kosulys tik intensyvėja, yra pakilusi kūno temperatūra – vaistai nebepadės, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, atlikti reikiamus tyrimus“, – sako vaistininkė Aušra Urbonavičienė.
Sausas ar drėgnas kosulys?
Pirmiausia, anot vaistininkės, reikėtų išsiaiškinti, kosulys sausas ar drėgnas, intensyvus ar retas, spazminis ar priepuolinis, prieš kiek laiko atsirado, kokioje padėtyje žmogui esant, kuriuo paros metu dažniausiai kartojasi ir kokie vaistai šiuo metu vartojami. Nėra vieno vaisto, kuris tiktų visiems kosulio tipams gydyti, todėl labai svarbu išsiaiškinti, koks šiuo metu kosulys vargina žmogų.
„Kai kosulys neužsitęsęs, žmogus nekarščiuoja arba temperatūra pakilusi nežymiai, galima gydytis namuose. Leiskite sau pailsėti – ramiai ir šiltai pagulėkite lovoje. Kol kosulys sausas, gerkite įvairias šiltas vaistažolių arbatas, pavyzdžiui, islandinės kerpenos, paprastųjų saldymedžių šaknų, vaistinių svilarožių šaknų, tūbių žiedų arbatas ir jų mišinius. Jeigu jaučiate, kad kosėjate drėgnai, tuomet rinkitės vaistinių čiobrelių, pušų pumpurų, raudonėlių, siauralapių gysločių vaistažoles. Arbatas galite pagardinti medumi, citrina ar imbiero griežinėliu“, – sako vaistininkė.
Esant viršutinių kvėpavimo takų infekcijai, A. Urbonavičienės teigimu, dažniausiai pačią pirmą dieną ima varginti sausas kosulys, o apie trečiąją ligos dieną, jeigu gydomasi, kosulys tampa drėgnas, pradedama atsikosėti. Drėgnas kosulys – sveikimo pranašas, nes tuomet pasišalina ir kvėpavimo takų ligų sukėlėjai bei sekretas.
Ką rinktis: lengvesnis atsikosėjimas ar kosulio slopinimas?
Kai kosulys lengvas ir kosėjate rečiau nei kas 1 valandą, papildomų vaistų gerti nebūtina. Pakanka tik vartoti daugiau skysčių, drėkinti patalpas, atlikti inhaliacijas.
„Slopinti kosulį reiktų tuomet, jeigu jus kamuoja sausas, intensyvus, varginantis kosulys. Tuomet pirmas dvi ligos dienas kosulį galima slopinti. Kosulį slopinančių vaistų būna augaliniu arba cheminiu pagrindu, tablečių arba sirupo pavidalu. Sauso kosulio negalima gydyti gleives skystinančiais vaistais, nes geriami skystinantys vaistai tik erzina kvėpavimo takus ir žmogus dar daugiau sausai kosėja“, – perspėja vaistininkė.
Vėliau, po 2–3 dienų, kosulys drėksta, pradedama atsikosėti. Tuomet jau vartojami vaistai, skystinantys bronchų sekretą ir skatinantys sekreto šalinimą iš kvėpavimo takų. Skystinančių bronchų sekretą vaistų yra didelis pasirinkimas, žmogus gali rinktis tablečių, sirupų, lašų forma. Kokį vaistą geriausia pasirinkti šlapiam kosuliui gydyti, priklauso individualiai, pagal kosulio intensyvumą, trukmę. Svarbiausia – drėgno kosulio negydyti kosulį slopinančiais vaistais, nes tuomet bronchų sekretas kaupiasi kvėpavimo takuose, gali pakilti temperatūra, atsirasti dusulys, vystytis pneumonija.
Kodėl kosėjate nuolat?
A. Urbonavičienės teigimu, kita dažna kosulio priežastis po peršalimo yra rūkymas. Nuolatiniai tabako dūmai žaloja viršutinius ir giliuosius kvėpavimo takus, suintensyvėja gleivių gamyba. Žmogų pradeda varginti nuolatinis kosulys, trunkantis daug mėnesių ar net metų. Jis yra pagrindinis lėtinės obstrukcinės plaučių ligos simptomas.
Alergija žiedadulkėms, naminiams gyvūnams, namų dulkių erkutėms, pelėsiams taip pat gali sukelti kosulį, kuris gali pasireikšti priepuoliais, kartais net iki dusimo.
Intensyvus, sausas ir drėgnas kosulys vienu metu reiškia bronchitą. Priepuolinis, toks intensyvus, kad sukelia vėmimą, kosulys perspėja, kad sergama kokliušu. Virusiniam laringitui būdingas prikimęs balsas, sausas lojantis kosulys. Sergant astma, kamuoja spazminis kosulys, keliantis dusulį, būdingas kvėpavimas su pasunkėjusiu iškvėpimu.
„Ūminis kosulys gali trukti iki 3 savaičių. Užsitęsęs kosulys trunka 3–8 savaites. Lėtinis kosulys – daugiau nei 8 savaitės. Ši kosulio trukmė gali išduoti apie galimą astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ar net onkologines ligas. Taip pat ilgalaikis kosulys dažnai atsiranda rūkantiems žmonėms“, – sako vaistininkė.
Kai kamuoja kosulys, vaistininkė kviečia pasitelkti inhaliaciją su druskos tirpalu, į kurį galima įlašinti kelis lašus eukalipto eterinio aliejaus (išimtis, jei kvėpuos mažas vaikas arba bus naudojamas elektrinis inhaliatorius), vartoti daug šiltų vaistažolių arbatų. Nakčiai įtrinti krūtinę ir nugarą tepalu, kurio sudėtyje būtų mentolio, pušų eterinio aliejaus arba ant krūtinės užsidėti orkaitėje arba mikrobangų krosnelėje sušildytą vyšnių kauliukų pagalvėlę. Jei tokios pagalvėlės neturite, galite į drobinį maišelį įpilti nemaltų linų sėmenų ir taip pat pašildyti. Įkaitę sėklos maloniai sušildys krūtinę, ramins kosulį.
Peršalimo ligų sezono metu rekomenduojama kasdien pasivaikščioti gryname ore, pakankamai ilsėtis, valgyti visavertį maistą, grūdintis, vengti streso ir didelio žmonių susibūrimo vietų. Stiprinti imuninę sistemą vitaminu C, cinku, vartoti greipfrutinių citrinmedžių sėklų ekstraktą, juodauogių šeivamedžių koncentruotą sulčių ekstraktą, ežiuolių, česnakų, propolio preparatus.