Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove – jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam. Todėl pirmąsias 1000 dienų jo smegenys formuosis ir augs aktyviausiai, nei tai darys kada nors vėliau, o raidos rezultatams didelę įtaką turės tėvai bei aplinka.
Patarimais, kaip padėti vaikui augti ypatinguoju laikotarpiu iki 3 metų, ir įžvalgomis apie smegenų raidą su tėvais dalijasi viena iš socialinės iniciatyvos „MaMaDu“ įkūrėjų Marija Dautartaitė, stažuotę atlikusi Harvardo universitete, Vaiko raidos centre, bei Santaros klinikos Vaiko raidos centro Ankstyvosios reabilitacijos ergoterapeutė Miglė Bukauskaitė.
Auginantys vaikus iki 3 metų daugiau nemokamų specialistų parengtų patarimų trumposiomis SMS žinutėmis gali gauti prisijungę prie „MaMaDu“ sistemos ir užsiregistravę tinklalapyje mamadu.lt.
Rega: kaip nuspalvinti naujagimio pasaulį?
Pasak M. Dautartaitės, vos gimęs kūdikis pasaulį mato nespalvotai, o jo akys yra mažiau jautrios šviesai.
„Pirmosiomis savaitėmis naujagimiai dar neskiria spalvų, o neryškus apšvietimas jiems dažniausiai netrukdo miegoti. Tiesa, jiems gali kilti sunkumų fokusuojant žvilgsnį ir suvokiant erdvę. Geriausiai naujagimiai įžiūri arti esančių žmonių veidus, nutolusius iki 15–20 cm“, – sakė M. Dautartaitė.
Anot pašnekovės, jau per pirmąjį pusmetį kūdikio rega išsivysto beveik kaip suaugusiojo: jis pradeda matyti skirtingus objektus, skirti spalvas, formas, matyti aplinkos visumą.
„Viso to yra išmokstama, todėl labai svarbu padėti mažyliui ir tinkamai stimuliuoti jo regą. Pirmąjį mėnesį nereikia jokių žaislų, svarbiausias objektas yra žmogaus veidas: kuo dažniau iš arti žiūrėkite į naujagimį, šypsokitės jam ir kalbinkite. Vėliau rodykite skirtingų spalvų ir formų objektus, kuo dažniau duokite vaiko akims juos sekti į skirtingas puses. Dar vyresnių mažylių jau galima prašyti knygutėse parodyti pažįstamus objektus, rasti skirtumus tarp dviejų panašių, kartu piešti kontrastingomis spalvomis“, – sako M. Dautartaitė.
Klausa: kaip garsui suteikti prasmę?
M. Dautartaitė pasakoja, kad kūdikiai aplinkos garsus girdi dar būdami mamos pilve, o jau gimę pasižymi gebėjimu išgirsti daug aukštesnio dažnio garsus nei suaugusieji.
„Kai kuriuos garsus naujagimis net gali atsiminti, pavyzdžiui, nėštumo metu dažnai girdėtų dainų melodijas. Būtent dėl to jiems toks jaukus yra mamos balsas, juk jį būna pažinę geriausiai. Jei naujagimis neramus, mama gali pabandyti su juo kalbėtis prislopinusi balsą, tai turėtų sukurti raminantį įsčių prisiminimą“, – sakė M. Dautartaitė.
Tačiau aštresnė klausa ir jau susiformavęs fizinis gebėjimas išgirsti, pasak M. Dautartaitės, nereiškia garsų supratimo. Tam, kad triukšmingame fone kūdikis pradėtų atskirti pasikartojančius garsus, atpažintų jų sąsajas su matomais objektais ar veiksmais, jam reikalingas ryšys su suaugusiaisiais.
„Tėvai ir globėjai turėtų padėti kūdikiui lengviau atskirti prasmingus žodžius. Klausos lavinimui naudingas dažnas kalbėjimasis su vaiku, dainavimas jam ar kartu su juo, garsus skleidžiantys žaislai. Klausą taip pat lavina gamtos ar klasikinės muzikos garsai“, – teigė M. Dautartaitė.
Jutimai: kaip viską įsiminti?
Anot ergoterapeutės Miglės Bukauskaitės, pirmaisiais vaiko gyvenimo metais itin svarbi sensorinė patirtis – dėl jos formuojasi neuroniniai tinklai, kurie neatsiejami nuo vaiko komunikavimo su aplinka.
„Iki vienų metų vaikas žaidžia sensomotorinį žaidimą. Naudodamasis juslėmis jis kaupia žinias apie jį supantį pasaulį. Jeigu vaikas vangiai domisi žaislais, turi per mažą patirtį tarp įvairių aplinkų, žmonių, žaidimų, tikėtina, kad tai turės neigiamos įtakos mokymosi gebėjimams ateityje. Patirčių stoka gali apsunkinti ir adaptaciją naujoje vietoje ar draugijoje – vaikams vėliau gali būti sunku greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie kintančios ar nepažįstamos aplinkos“, – sakė M. Bukauskaitė.
M. Dautartaitė priduria, kad kūdikio jutimai, motorika, aplinkos suvokimas formuojasi per pakartojimą.
„Viso to, kas mums atrodo suprantama, kūdikis turi mokytis. Smegenims iš pradžių reikia patyrimo, tuomet jo pakartojimų ir tik tada jos užfiksuoja informaciją, kurią gali vėliau panaudoti. Vadinasi, tik po daug bandymų mažyliui įsitvirtins suvokimas, kad žaisliukas yra minkštas, o kilimas – šiurkštus, kad vanduo gali būti ir karštas, ir šaltas, o citrina – visada rūgšti“, – sako M. Dautartaitė.
Žinant šią taisyklę, pašnekovė tėvams pataria kūrybiškai žvelgti į kūdikio lavinimą ir užtikrinti pojūčių įvairovę bei jų kartojimą.
„Norint lavinti minėtus įgūdžius, tėvams siūlau stengtis į kiekvieną veiklą ar daiktą žvelgti, kaip žvelgia kūdikis – kaip į savaime nesuprantamą. Leiskite jam liesti kuo įvairesnių tekstūrų bei temperatūrų paviršius, duokite pauostyti skirtingų prieskonių, pradėjus primaitinimą, pažindinkite su skonių ir tekstūrų įvairove. Žaisdami vartykite kūdikį, siūbuokite, darykite masažus ir mankštas – juk jam reikia pažinti ne tik išorinį pasaulį, bet ir savo kūną, judesius“, – patarimais dalijasi M. Dautartaitė.
Priežasties ir pasekmės ryšiai: leiskite juos patirti
M. Dautartaitė pasakoja, kad 7–12 mėn. amžiaus kūdikiams pradeda formuotis priežasties ir pasekmės ryšio suvokimas.
„Nuostabu, kai ant gerai suręstų pasaulio pažinimo pamatų – klausos, regos, jutimų, emocijų raiškos – smegenyse pradedamas statyti tarsi pirmasis savarankiško mąstymo aukštas. Tai sudėtingas procesas, kai mažylis pradeda pastebėti įvykių eigą ir ritmą, suprasti, kad veiksmas turi rezultatą. Paleistas žaisliukas krinta ir sukelia garsą! Tai, kas mums atrodo tiesiog fizikos dėsnis, mažyliui yra atradimas“, – sako pašnekovė.
Pasak M. Dautartaitės, šiuo metu naudinga nepersistengti saugant vaiką ir leisti jam susidurti su įvairių veiksmų pasekmėmis.
„Žinoma, tik tokių veiksmų ir elgesio, kuris nebūtų pavojingas. Tėvams reikėtų tapti akylais, jautriais, visada šalia esančiais stebėtojais, o tai kartais daug sunkiau nei tiesiog stengtis nuo visko apsaugoti. Tačiau vaikams reikia laisvės mokytis pargriūti, kad galėtų atsistoti, daug kartų ištaškyti košę, kad suprastų, kaip pakreipti šaukštą, kad pagaliau ją pasemtų“, – teigė M. Dautartaitė.
M. Bukauskaitė tėvams taip pat pataria padėti vaikams perprasti žaislų ar namie randamų daiktų įvairiapusiškumą – taip bus ugdomas jų kūrybingumas bei plečiamos pažinimo ribos.
„Skatinkite vaiką tyrinėti, mokykite įvairių žaidimų net su tais pačiais objektais. Imdami žaislą su vaiko rankomis, parodykite, kaip jis gali su juo skirtingai žaisti: spausti, statyti bokštą, kalti ar ridenti“, – patarė ergoterapeutė.
Kalba – skirtingų procesų rezultatas
Artėjant pirmajam gimtadieniui, pasiekiamas dar vienas svarbus kūdikio raidos žingsnis – kalba. Anot M. Dautartaitės, kalbos susiformavimas yra jau įveiktų skirtingų raidos etapų rezultatas.
„Apie pirmuosius metus vaikų smegenys moka jau tiek daug: atpažįsta objektus, geba į juos parodyti, ne tik skiria garsus, žodžius, bet ir supranta jų reikšmę. Taigi, metų pabaigoje ateina laikas bandyti juos pakartoti patiems“, – sakė M. Dautartaitė.
Anot jos, kalbą lavinti galima tik vieninteliu būdu – atgaliniu ryšiu iš suaugusiųjų.
„Kūdikis kaupia savo žodyną jau nuo pirmųjų mėnesių. Tačiau tam, kad prabiltų, jam reikia daug stimulų ir atsako į jo pastangas. Vadinasi, tėvai ar globėjai turėtų sureaguoti į pirmuosius jo gugavimus, nerišlius pirmuosius skiemenis ir garsus, taip pat kuo daugiau su juo kalbėtis, dainuoti ir skaityti“, – teigia M. Dautartaitė.
Emilija Bertašiūtė