Pradinis / Šeima ir sveikata / Kardiologė pataria, ką daryti, kad koronaviruso infekcija neužkimštų kraujagyslių

Kardiologė pataria, ką daryti, kad koronaviruso infekcija neužkimštų kraujagyslių

Koronavirusas gali sukelti rimtų komplikacijų, kai trombai užkemša kraujagysles. Kardiologai perspėja, kad šis virusas ne tik nusitaiko į plaučių audinių ląsteles, bet ir įsiskverbia į endotelį – vidinį kraujagyslės audinį, todėl mirties priežastimi gali tapti infarktas ar insultas.  Tai rodo ir Lietuvos statistikos duomenys, atskleidžiantys vyresnių nei 50 metų žmonių mirčių perviršį, kuris yra fiksuojamas ne vieną savaitę.  Specialistai muša pavojaus varpais ir kalba apie beprecedentį mirčių kiekį Lietuvoje, pavyzdžiui, per 50-ąją savaitę buvo galima tikėtis maždaug 730 mirčių. Tačiau 2020-aisiais šią savaitę mirčių buvo maždaug 425 daugiau.

Kardiologė Milda Kovaitė

Didžiąją dalį išaugusio mirčių skaičiaus lėmė kraujotakos sistemos ligos, kurios Lietuvoje sudaro daugiau nei pusę visų mirties priežasčių. Manoma, po išaugusiu mirčių skaičiumi gali slėptis tam tikras skaičius ir koronavirusinių mirčių. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė Milda Kovaitė apgailestavo, kad daug žmonių neįvertina koronaviruso klastingumo, jie mano, kad tai tik peršalimas, bet ši liga gali sukelti daug žalos sveikatai. Atlikę ne vieną šio koronaviruso poveikio sergantiesiems lėtinėmis ligomis tyrimą mokslininkai įsitikinę, kad ne mažiau nei imuniteto stiprinimas yra svarbi tinkama kraujotakos kontrolė. Mokslininkų duomenimis, trombozė  yra viena pavojingiausių COVID-19 komplikacijų.

Kokią įtaką COVID-19 infekcija turi širdies bei kraujagyslių ligoms?

Pastebėta, kad dalis sergančiųjų koronaviruso infekcija miršta dėl trombozės komplikacijų. Yra keli mechanizmai, dėl kurių vystosi veninės trombozės, taip pat arterinės trombozės, nors jos pasitaiko rečiau.

Įvairių tyrimų duomenimis, maždaug 20–30 proc. pacientų, gydomų ligoninėje dėl koronaviruso infekcijos, gresia trombozė, o ištyrus reanimacijoje gydomus pacientus  paaiškėjo, kad jiems trombozės rizika dar didesnė – apie 50 proc. Netgi plaučių kraujagyslėse gali susidaryti krešulių. Tai rodo, kad koronavirusas provokuoja pavojingą protrombotinę būklę.

Kuo svarbi tokia mokslininkų išvada?

Kurį laiką vyravo nuomonė, kad koronavirusas labiausiai taikosi į plaučių audinį, veikia plaučių alveoles. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jis sugeba pažeisti ir endotelio ląsteles, o tai yra vidinis kraujagyslių sienelių dangalas.

Koronaviruso infekcija sukelia organizme bendrą uždegiminę reakciją, dėl šios priežasties aktyvėja krešėjimo sistema ir didėja rizika, kad kraujagyslėse susidarys trombų. Taip dažniausiai atsitinka venose (kojų giliųjų venų trombozė), ilgainiui šie trombai gali nukeliauti su kraujo tėkme į plaučių kraujagysles.  Joms užsikimšus, dar labiau trūksta deguonies.

Pastebėta, kad kai kuriems pacientams vystosi diseminuota intravaskulinė koaguliacija, tai yra kitoks krešėjimo sutrikimas. Tokio sutrikimo metu vienose kraujagyslėse formuojasi krešuliai, kitur kraujuoja, o tai sukelia krešėjimo faktorių išsekimą.

Todėl visi į ligonines patekę koronaviruso infekcija sergantys pacientai nuo pirmųjų dienų yra gydomi profilaktine antikoaguliantų doze, toks gydymas gali būti tęsiamas ir tada, kai pacientai išrašomi į namus.

Iki šiol mokslininkai diskutuoja apie tai, kokia antikoaguliantų dozė turėtų būti skiriama nustačius COVID-19 infekciją.

Viena iš natūralių alternatyvų kraujotakos sutrikimų ir trombozės profilaktikai yra natokinazė – tai fermentas, išgautas iš fermentuotų sojų pupelių.  Lyginant su kitais antikoaguliantais ir fibrinolitikais, natokinazė nesukelia šalutinių poveikių, ji lengvai pasisavinama žarnyne. Yra šalių, kuriose natokinazė net įtraukta į anesteziologų gydymo schemas, rekomenduojama  skirti natokinazę kartu su heparinu.

Ar mokslinių tyrimų išvados gali būti taikomos klinikinėje praktikoje?

Kiekvienas tyrimas yra svarbus. Mes dabar žinome, kad visiems ligoniams, kurie dėl COVID-19 infekcijos pateko į ligoninę, turi būti skiriami krešėjimą mažinantys vaistai.

O šeimos gydytojams yra svarbu tai, kad išleisti iš ligoninės pacientai turėtų būti atidžiau stebimi. Būna ir taip, kad žmogus persirgo COVID-19 infekcija, buvo išleistas iš ligoninės į namus ir staiga numirė, o viena iš priežasčių – tromboembolinė komplikacija. Tokiu būdu koronavirusas didina mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Kai kas mano, kad koronavirusas elgiasi kaip gripo virusas, nes taip pat sukelia peršalimo negalavimus.

Gripas nėra siejamas su tromboze. Gripas sukelia virusinį plaučių uždegimą (kaip ir koronavirusas, kuris tiesiogiai veikia plaučių audinio ląsteles alveolocitus).

Taip pat gripas gali pažeisti širdies raumens ląsteles ir sukelti ūmų širdies nepakankamumą. Ši komplikacija taip pat siejama su padidėjusiu mirštamumu, ypač tarp jaunų žmonių.

O koronavirusas yra pavojingesnis vyresnio amžiaus žmonėms, ypač  tiems, kuriuos vargina įvairios lėtinės ligos. Tačiau mes niekada negalime garantuoti, kad nemirs koronavirusu užsikrėtęs vaikas. Koronavirusas sukelia tromboembolinių komplikacijų ir darbingo amžiaus žmonėms.

Liūdniausia, kad mes nežinome, kas laukia persirgusių COVID-19 infekcija, kokių gali būti pasekmių, dar nėra sukaupta tokių duomenų.

Akivaizdu, kad dėl masinio sergamumo koronaviruso infekcija Lietuvoje didėja ir sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat mirtingumas. Bus daugiau komplikuotų infarktų, bus užleistų būklių – tik šie rezultatai paaiškės tada, kai pandemija pradės slūgti. Taip pat padaugės kitomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, pablogės jų būklė.

Kuo gali būti naudingi augaliniai preparatai?

Žmogaus kūne yra keletas fermentų, atsakingų už kraujo krešėjimą, tačiau yra tik vienas – plazminas, kuris skaido netirpų kraujo baltymą fibriną (kai kuriais atvejais fibrinas yra naudingas, pavyzdžiui, žaizda negalėtų sugyti be fibrino).

Yra įrodyta, kad augalinės medžiagos taip pat gali gerai skaidyti fibriną. Pavyzdžiui, natokinazė. 1980-aisiais japonų mokslininkas Hiroyuki Sumi įrodė, kad natokinazė geba skaidyti fibriną, atlikdama panašų procesą kaip ir žmogaus organizme esantis plazminas, tačiau  natokinazės efektas yra maždaug keturis kartus didesnis.

Nors dar trūksta klinikinių tyrimų su natokinaze ir COVID-19, vis daugiau medikų ir mokslininkų siūlo naudoti natokinazę kaip priemonę, mažinančią COVID-19 komplikacijas.

Įprasti trombolitikai yra injekciniai, trumpalaikio vartojimo ir sukelia šalutinių poveikių, todėl jie netinka ilgalaikei trombozės profilaktikai, o natokinazė galėtų pagerinti infekcinėmis ir uždegiminėmis ligomis sergančių pacientų klinikinę prognozę.

Karantino metu daugelis žmonių priversti atsisakyti aktyvaus gyvenimo būdo. Ką pataria kardiologai?

Bėda ta, kad dėl karantino atsirado daug griežtų apribojimų, o sėdėjimas ir nejudrumas yra pavojingas kraujagyslėms, kaip ir kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, nutukimas. Sveika gyvensena, svorio  korekcija, subalansuota mityba yra labai svarbu karantino metu. Mes negalime sau leisti atsipalaiduoti.

Investuoti į save  karantino metu reiškia sportuoti, mankštintis, neleisti aptingti raumenims ir rūpintis savo kraujotaka. Jeigu didžiąją dienos dalį sėdime, mažai judame, vien dėl nejudros sulėtėja kraujotaka, o lėtėjant kraujo tėkmei greičiau susidaro krešulių.

Mažai judantys žmonės turėtų praturtinti savo mitybą veikliosiomis medžiagomis, kurios mažina krešulių pavojų.

Ar galima sakyti, kad, įtarus koronaviruso infekciją ar sulaukus teigiamo testo, būtina pasirūpinti savo kraujotaka?

Jei užsikrėtęs žmogus gydosi namie, naudinga praturtinti organizmo atsargas ne tik imunitetui skirtais vitaminais, mineralais, bet ir natokinazės fermentu. Visi turime stengtis, kad neišsivystytų sunki COVID-19 infekcijos forma ir nebūtų krešulių pavojaus.

O aspirinas ir krešėjimą mažinantys vaistai nėra rekomenduojami pacientams, jei jie nesigydo ligoninėje.  Nėra taip, kad žmogus sugalvojo kurį laiką gerti aspirino tablečių ir viskas bus gerai. Turi būti aiškios indikacijos, kada galima vartoti aspiriną. Tai gali nuspręsti tik gydytojas.

Gerai kraujotakai taip pat reikalingi antioksidantai, o vienas stipriausių yra alyvuogių aliejuje esantis hidroksitirozolis. Jis ne tik neutralizuoja laisvuosius radikalus, bet ir stiprina organizmo antioksidacines sistemas.

Laboratoriniai tyrimai parodė hidroksitirozolio antivirusinį aktyvumą – ši nedidelė polifenolinė molekulė sėkmingai slopino įvairias gripo viruso atmainas, taip pat paukščių ir kiaulių gripo sukėlėjus.

Dar vienas svarbus patarimas  užsikrėtus koronavirusu – negalima nutraukti vaistų vartojimo, jeigu juos skyrė kardiologas.  Susirgus koronaviruso infekcija, gydymas nuo širdies ir kraujagyslių ligų lemia geresnį išgyvenamumą.

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top