Maisto produktai, žiedadulkės ir dulkių erkutės – tai tik dalis medžiagų, galinčių sukelti alergines reakcijas. Sveikatos specialistai jau ne vienus metus pastebi, kad besiskundžiančiųjų alerginiais susirgimais daugėja.
„Benu“ vaistinės užsakymu „Norstat LT“ atlikto tyrimo duomenimis, 20 proc. Lietuvos gyventojų nurodė kenčiantys nuo alerginių odos reakcijų. Gydytoja alergologė Laura Malinauskienė sako, kad bene dažniausiai gyventojus vargina kontaktinė dilgėlinė ir kontaktinis dermatitas. Šios alergijos atsiranda dėl odos kontakto su alergiją galinčia sukelti medžiaga. Paraudimą, niežėjimą, bėrimus ir kitus odos pažeidimus gali sukelti gyvūnų kailis ar išskyros, augalai, papuošaluose naudojami metalai ir, žinoma, kosmetika.
Koncentruoti aliejai – ne kiekvienai odai
Europos Sąjungos šalyse parduodamoje kosmetikoje esančios medžiagos yra griežtai reglamentuojamos. Vis dėlto, pasak L. Malinauskienės, alergijos kyla ne dėl to, kad produktas ar medžiaga yra kenksmingi, – tai gali būti ir išskirtinė individualaus organizmo reakcija.
„Ypatingą dėmesį kosmetikos sudėčiai turėtų skirti įvairiomis odos ligomis sergantys gyventojai. Veido raudonį paūminti gali pernelyg riebi kosmetika, odos būklę blogina ir komedogeninės, odos poras kemšančios, medžiagos. Svarbu atsiminti, kad tokį poveikį gali sukelti tiek dirbtinės cheminės medžiagos, tiek natūralūs ingredientai, pavyzdžiui, kokosų aliejus“, – perspėja L. Malinauskienė.
Gydytoja alergologė priduria, jog, nors natūralioje kosmetikoje sintetinių alergizuojančių medžiagų gali būti mažiau, tačiau joje esantys koncentruoti aliejai tinka ne visų tipų odai, o per didelis jų kiekis gali paskatinti alerginį kontaktinį dermatitą. Tokia kosmetika greičiau genda, todėl pasenusios priemonės naudojimas taip pat gali sukelti alergines reakcijas.
Bijo parabenų
Vis daugiau žmonių analizuoja maisto ir kosmetikos produktų sudėtį. Tyrimo duomenimis, net 75,6 proc. gyventojų, pirkdami kosmetiką, skaito produktų etiketes. Nors maisto ingredientai ir alergenai yra gerai žinomi, kosmetikos sudėtį suprasti sunkiau.
Kosmetikos priemonės ingredientai yra rašomi jų kiekio mažėjimo tvarka. Gydytoja pataria drąsiau tartis su specialistais, ypač jei kosmetika įsigyjama vaistinėse, kur gali patarti farmacinį išsilavinimą turintys vaistininkai, ir atsiminti, kad dažniausiai alergines reakcijas sukelia kvapiosios medžiagos bei konservantai.
„Apie parabenus žmonės klausia dažnai, tačiau alergijos požiūriu tai vieni saugiausių konservantų. Įsidėmėti reikėtų kito konservanto – metilizotiazolinono – pavadinimą. Jam alergija sparčiai auga. Jautrią odą turintiems žmonėms vengti reikėtų ir putojimą sukeliančių medžiagų, žymimų DEA ir TEA, Laureth Sulfate pavadinimais. Dažniausiai jų galima rasti šampūnuose, muiluose ir dušo želėje“, – teigia L. Malinauskienė.
Vengti kvapiųjų medžiagų
L. Malinauskienė sako, kad kvapiosios medžiagos iš tiesų yra vienas dažniausių alergenų. Jau kelerius metus Europos Sąjungoje privaloma žymėti 24 dažniausiai alergiją sukeliančias kvapiąsias medžiagas.
Pasak vaistininkės, „Benu“ sveikos odos instituto ekspertės, Mildos Darulienės, patys gyventojai vis labiau domisi kosmetikos sudedamosiomis dalimis – dažniau teiraujasi apie alergizuojančias, kvapiąsias medžiagas, perspėja, jei turi jautresnę odą. „Renkantis kosmetiką vaistinėje, vertėtų nepamiršti pasakyti vaistininkui, jei kamuoja alergijos, odos ligos. Prieš patardami bandome išsiaiškinti, kas galėjo sukelti alerginę reakciją – kosmetika, buitinė chemija, maistas ar net vaistai – ir identifikuoti sudėtines dalis, kurių konkrečiam žmogui reikėtų vengti kosmetikos priemonėse“, – teigia specialistė.
Kaip pasitikrinti?
Jeigu ketinate pradėti naudoti naują kosmetikos priemonę arba jūsų oda yra itin jautri, verta atlikti priemonės netoleravimo testą – vaistinėje paprašykite kosmetikos produkto mėginėlio ir du kartus per dieną dvi dienas iš eilės tepkite vidinį alkūnės linkį.
Nepastebėjus nemalonių pojūčių, tokią priemonę galima naudoti. Vis dėlto odos alergija gali pasireikšti ir dėl ilgą laiką naudojamos kosmetikos.
„Jeigu pastebite odos alergijos požymių, reikia kuo skubiau nuplauti priemonę. Kontaktinis dermatitas pažeidžia odą, sutrikdo jos natūralias apsaugines funkcijas. Jas reikia kuo skubiau atkurti. Tam tinkama indiferentinė, drėkinamųjų ir vėsinamųjų savybių turinti dermakosmetika, kurioje naudojamos medžiagos yra žinomos kaip rečiausiai sukeliančios alergiją“, – teigia alergologė L. Malinauskienė.
Šio tipo priemonėms gaminti naudojami odai tinkami riebalai, jų sudėtyje būna daugiau vandens, dažniausiai nenaudojama kvapiųjų medžiagų. Tokia kosmetika saugo odą nuo žalingo aplinkos poveikio ir mažina infekcijos pavojų.
Pasak vaistininkės M. Darulienės gydomaisiais, raminamaisiais kremais ir nereceptiniais antihistamininiais vaistais galima išgydyti didelę dalį odos alergijų. Specialistė taip pat pataria tiek normalią, tiek jautrią odą turintiems gyventojams ieškoti priemonių, kuriose yra kuo mažesnis sudėtinių medžiagų kiekis, ir primena atkreipti dėmesį į ant pakuotės nurodytą galiojimo terminą po pakuotės atidarymo. Pasibaigusio galiojimo termino priemonės naudoti nerekomenduojama.