2015 m. gegužės mėnesį atlikta apklausa parodė, kad europiečių, ES vertinančių teigiamai, skaičius išaugo nuo 39 proc. 2014 m. lapkritį iki 41 proc. 2015 m. gegužę. Daugiau kaip pusė (55 proc.) lietuvių ES vertina teigiamai. Tai yra 5 proc. daugiau, palyginti su 2014 m. rudeniu.
Paklausus piliečių, kas jiems kelia didžiausią susirūpinimą, kone visoje ES imigracija įvardyta dažniausiai. Šią problemą minėjo 38 proc. respondentų visoje ES ir 31 proc. lietuvių. Bendrą Europos migracijos politiką palankiai vertina 73 proc. europiečių. Daugumos Europos gyventojų (51 proc.) nuomonė apie asmenų iš kitų ES valstybių narių migraciją yra teigiama. Tačiau 56 proc. žmonių neigiamai vertina imigraciją iš ES nepriklausančių šalių. Europiečiams susirūpinimą taip pat kelia ekonominė situacija (27 proc. europiečių ir 24 proc. lietuvių), nedarbas (24 proc. europiečių, tačiau tik 13 proc. lietuvių), terorizmas (17 proc. europiečių ir 20 proc. lietuvių).
Europiečių lūkesčiai dėl ekonomikos padėties beveik nepakito – daugiau nei ketvirtadalis apklaustųjų (26 proc., t. y. 4 proc. daugiau, palyginti su 2014 m. rudeniu) į ateinančius dvylika mėnesių žvelgia optimistiškai, o 48 proc. mano, kad padėtis nesikeis. Pesimizmo dėl ekonomikos gerokai sumažėjo – iki 21 proc. (–7 proc. punktai). Šiek tiek daugiau kaip pusė (53 proc.) lietuvių mano, kad ekonominė situacija Lietuvoje nepasikeis, 28 proc. mano, jog pagerės, o nusiteikusių pesimistiškai lietuvių yra tik 14 proc., tai yra 16 proc. mažiau negu 2014 m. lapkritį.
Europos gyventojų, manančių, kad krizės poveikis darbo rinkai jau pasiekė aukščiausią lygį (48 proc. europiečių ir 49 proc. lietuvių), yra daugiau nei tų, kurie mano, kad „blogiausia dar priešakyje“ (42 proc. europiečių ir 45 proc. lietuvių).
Teigiamas požiūris į eurą išlieka nepakitęs (57 proc. visoje ES, 69 proc. euro zonoje). Pritarimas bendrajai valiutai padidėjo 14-oje valstybių narių, labiausiai – Lietuvoje (73 proc., t. y. 10 proc. daugiau, palyginti su 2014 m. lapkričiu).
EK atstovybės Lietuvoje inf.