Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad sutikimą gauti donoro kortelę elektroniniu būdu jau pasirašė 1250 žmonių. Galimybė elektroniniu būdu pareikšti savo valią po mirties paaukoti organus donorystei sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo įteisinta prieš keturis mėnesius – šių metų kovo 27 dieną. Kol tokios galimybės nebuvo, sutikimų tapti donorais per mėnesį būdavo registruojama iki 100.
Moterų sutikimų – kone dvigubai daugiau
Įdiegus naujovę, vien pirmą mėnesį ja pasinaudojo net 452 žmonės, antrąjį – 294, trečiąjį – 350, ketvirtąjį – 154. Popierinių sutikimų per šį laiką gauta 249. Iš viso Lietuvoje šiuo metu donoro korteles turi 19 257 žmonės – 6731 vyras ir net 12 526 moterys.
Kodėl sutikimą gauti donoro kortelę pasirašiusių moterų – kone dvigubai daugiau negu vyrų? Psichologas Ginas Dabašinskas pabrėžė, kad kalbėti apie lytiškumą, siekiant rasti atsakymą į kokį nors klausimą, dažniausiai netikslinga: labiau reikėtų gilintis į individualybę, o ne į lytį. Tačiau jis pripažino, kad minėta statistika tam tikrą tendenciją atspindi.
Psichologo teigimu, taip yra, matyt, todėl, kad moterys, priimdamos sprendimus, dažniausiai vadovaujasi jausmais, jų santykis su pasauliu yra emocinis. O vyrai mąsto racionaliau, maždaug: „Ko negali paliesti, to neturi.“ Todėl donorystės problema, su kuria susidurti gali ir jie patys, neretam jų tėra teorinė problema, maždaug kaip klausimas: „Ar yra Marse gyvybė, ar ne?“
„O moteriškame jausmų pasaulyje vadovaujamasi nuostata, kad negali gauti, jeigu pats neatiduodi. Tad ir kalbant apie donorystę galioja ši nuostata: jei neaukosi – negausi, aš duodu – ir man, jei prireiks, duos“, – sako psichologas.
Be to, sutikimą gauti donoro kortelę dažniausiai užpildo jaunos, reprodukcinio amžiaus moterys. „Tokio amžiaus moterys, nors ir pasąmoningai, bet galvoja apie būsimus vaikus, ruošiasi jų susilaukti. O kai galvojama apie gyvybės pratęsimą, galvojama ir apie jos išsaugojimą“, – apie priežastis, lemiančias tokį moterų aktyvumą pasiryžtant po mirties aukoti save donorystei, kalba psichologas.
Kita vertus, psichologas G. Dabašinskas teigė pažįstantis vyrą, kurio kategorišką nuostatą prieš donorystę pakeitė šeimoje įvykusi tragedija. „Tada šis žmogus, iki tol neigęs donorystės reikšmę ir būtinybę, savo nuomonę pakeitė, donorystės problemą perkėlė į sau suprantamą lygį: apie organų donorystę jis ėmė kalbėti kaip apie seno ir nebevažiuojančio automobilio dar nesugedusių dalių perkėlimą į kitą automobilį“, – pasakoja psichologas.
Laukiančiųjų – daug
Elektroninį sutikimą gauti donoro kortelę galima užpildyti apsilankius interneto svetainėje www.transplantacija.lt, radus nuorodą „Pasirašyk internetu“ ir patvirtinus savo tapatybę per elektroninę bankininkystę ar elektroniniu parašu.
Sutikime esančius duomenis Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai įregistruoja Žmogaus audinių ir organų donorų bei recipientų registre. Sutikimą užpildžiusiam žmogui išsiunčiama donoro kortelė.
Turėti donoro kortelę reiškia žmogaus valią, bet ne garantiją, kad jis taps organų donoru.
Šiais metais Lietuvoje 44 recipientams (žmonėms, laukiantiems transplantacijos) buvo persodinti donoro inkstai, iš jų 7 inkstų transplantacijos atliktos iš gyvo donoro. Taip pat atliktos 9 širdies, 9 kepenų persodinimo operacijos, 1 kasos ir inksto komplekso transplantacija, 22 recipientams persodintos donorų ragenos. Iš viso šiemet atliktos 85 organų persodinimo operacijos.
Tebelaukiančiųjų donorų organų yra kur kas daugiau – 452 žmonės. Liepos pradžioje širdies transplantacijos laukė 31, inksto – 195, kepenų – 66, širdies ir plaučių komplekso – 6, kasos ir inksto komplekso – 15, plaučių – 4, ragenos – 135 recipientai.