Skaičiuojama, kad bene kas dešimto pasaulio gyventojo inkstų funkcija yra pablogėjusi. Inkstų ligomis serga tiek įvairaus amžiaus vyrai, tiek moterys. Lėtai besivystančios inkstų ligos pradžioje skausmų nesukelia, pirmieji simptomai dažnai pastebimi tik ligoms pasiekus vėlyvą stadiją. Sutrikus inkstų funkcijoms, kraujyje kaupiasi kenksmingos medžiagos, apnuodijančios organizmą ir sukeliančios daugybę nepageidaujamų reiškinių. Lėtinė inkstų liga yra viena dažniausių pasaulyje ir šiuo metu tai yra dešimtoji pagal dažnį mirties priežastis (1990 m. duomenimis, buvo septynioliktoje vietoje, prognozuojama, kad 2040 m. bus penktoje vietoje).
Apie inkstų ligas – kodėl suserga inkstai, kodėl ši liga taip paplitusi, kuo skiriasi suaugusiųjų ir vaikų inkstų ligų priežastys ir gydymas bei kokie pojūčiai turėtų skatinti pasitikrinti – pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovu prof. Mariumi Miglinu ir Pediatrijos centro gydytoju vaikų nefrologu doc. dr. Karoliu Ažukaičiu.
Jei sutrinka inkstų veikla – kas nutinka organizme?
Prof. M. Miglinas: Pradėjus trikti inkstų veiklai iš pradžių žmogus simptomų gali ir nejusti. Todėl visada akcentuojame, kad būtina periodiškai atlikti šeimos gydytojo skirtus tyrimus – kraujo bei šlapimo – kad kuo anksčiau būtų pastebėti inkstų veiklos sutrikimai ir pradėtas gydymas. Apie sutrikusią inkstų veiklą gali signalizuoti dažnesnis kėlimasis naktį šlapintis, aukštas kraujospūdis, mažakraujystė, patinusios akys ir kojos, odos sausumas, apetito stoka, rytinis šleikštulys – tai tokie simptomai ir pojūčiai, kurie tarsi visiškai nesusiję su inkstais. Jei žmogus kreipiasi dėl tokių jaučiamų simptomų, liga jau būna pažengusi ir gydyti tenka sudėtingesnėmis priemonėmis.
Doc. dr. K. Ažukaitis: Vaikai serga kitaip. Visgi, kaip ir suaugusiesiems, taip ir vaikams ankstyvos ligos stadijos simptomus aptikti sunku. Kai liga jau pažengusi, gali būti nustatoma mažakraujystė, didėja kraujospūdis, blogėja bendra savijauta, prastesnis apetitas, nuovargis, silpnumas. Bet yra keli unikalūs dalykai kalbant apie inkstų svarbą organizme ir ji išaiškėja, jei inkstų funkcija sutrinka ankstyvuoju gyvenimo periodu: inkstai reguliuoja mineralų pasisavinimą, kraujo rūgštingumą, reaguoja į augimą stimuliuojančias medžiagas, kurias gamina smegenys, – ilgą laiką nediagnozavus lėtinės inkstų ligos sustoja vaikų augimas.
Žmonės mano, kad jeigu sutrikusi inkstų veikla, tai inkstai nebegamina šlapimo. Tačiau vaikystėje, jei inkstų veikla ir sutrikusi, vaikas gali normaliai šlapintis ar net daugiau nei paprastai. Todėl ypač reikia atkreipti dėmesį, jeigu vaikui ar paaugliui padidėja naktinis troškulys, jei keletą kartų nakties metu keliasi šlapintis, skundžiasi skaudančia galva (dėl pakilusio kraujo spaudimo), gali pasikeisti šlapimo spalva.
Norėčiau pasakyti, ko dažnai mūsų klausia tėveliai, kad naktinis šlapinimasis į lovą dažniausiai nėra rimtų ligų požymis, nes iki 5 metų amžiaus vaikams šlapintis į lovą yra normalu. Pasikonsultuoti su gydytoju nefrologu reikėtų, jei vyresnis nei 5 metų vaikas vis dar pasišlapina į lovą naktimis arba tai prasideda naujai.
Kokie pojūčiai žmones dažniausiai atveda pas gydytoją konsultacijos?
Prof. M. Miglinas: Šeimos gydytojo vaidmuo šiuo atveju yra išskirtinis, nes kiekvienam žmogui, net ir puikiai besijaučiančiam, naudinga bent kartą per metus atlikti kraujo ir šlapimo tyrimą, pamatuoti kraujo spaudimą, atlikti tyrimus dėl cholesterolio. Pagal tyrimų atsakymus šeimos gydytojas gali nuspręsti, kada gydymo imtis gali pats, o kada pacientą jau reikia siųsti konsultacijos pas specialistą.
Doc. dr. K. Ažukaitis: Priežastys gydytojui nefrologui konsultuoti vaikus yra kelios. Pirmoji – vaikus tėvai atveda siunčiant šeimos gydytojui pagal atliktus šlapimo tyrimo rezultatus – jei juose yra randama baltymo, eritrocitų. Kita mūsų pacientų grupė – vaikai su įgimtomis, retomis ligomis, kurios pažeidžia ir inkstų veiklą. Šiuos vaikus gydome nuo kūdikystės.
Kas turėtų būti atidesni inkstų sveikatai – kokie žmonės patenka į rizikos grupes?
Prof. M. Miglinas: Rizikos grupei priklauso tie, kurių padidėjęs kraujospūdis, sergantys širdies ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, turintys ryškų antsvorį, jei šeimoje yra nustatytų inkstų ligų. Vertėtų atkreipti dėmesį tų žmonių, kurie jaunystėje sirgo inkstų akmenlige, taip pat po chemoterapinio gydymo. Juos kviesčiau periodiškai atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus – inkstų funkcijos rodikliui kreatininui ir baltymui (albuminui) nustatyti.
Doc. dr. K. Ažukaitis: Vaikams profesoriaus minėtos ligos yra retos, tačiau turime vaikų, sergančių I tipo cukriniu diabetu. Didesnę riziką sirgti inkstų ligomis turi tie vaikai, kurių tėvams nustatytos inkstų ligos, ypač įgimtos, jeigu jomis serga daugiau šeimos narių. Į rizikos grupę patenka ir vaikystėje dažnai sirgdavę pasikartojančiu inkstų geldelių uždegimu.
Atskira mūsų pacientų grupė – neišnešioti naujagimiai, ypač gimę gerokai per anksti, nes jie ateina į pasaulį, kai jų organizmas dar nėra tam pasirengęs, inkstai nėra subrendę ir pradėjus tą vaiką maitinti inkstai gauna didelį krūvį. Šiems vaikams inkstų veiklos sutrikimų pastebime ankstyvame amžiuje ir labai svarbu stebėti, kaip jie subręs.
Dar viena mūsų pacientų grupė – tai vaikai, sirgę sunkiomis, onkologinėmis ligomis, kai joms gydyti buvo taikytas sudėtingas gydymas, kurie nuolat turi vartoti vaistus, pvz., po organų transplantacijos.
Ar visus savo pacientus perduodate suaugusiųjų gydytojams?
Doc. dr. K. Ažukaitis: Esame išvystę gražų bendradarbiavimą ir kai kuriuos savo pacientus jiems suaugus iš tiesų perduodame, t. y. sergančius lėtine inkstų liga. Bet yra inkstų ligų, iš kurių išaugama arba kurių stebėjimas yra aktualesnis vaikystėje. Vaikų tėvams didelių iššūkių sukelia nefrozinis sindromas. Laimei, ne visiems suaugusiesiems dėl jos tenka lankytis pas gydytojus, nes vaiko nefroziniai sindromai – unikali vaikystės liga ir skiriasi nuo suaugusiųjų. Tai būklė, kai inkstai tampa ypač pralaidūs baltymui, nes tokia ir yra inkstų funkcija – išvalyti tai, ko nereikia, bet palikti tai, ko reikia organizmui, kad jis funkcionuotų tinkamai. Baltymui pasišalinant iš organizmo, vaikai ima tinti, nes skysčiai ima kauptis audiniuose, kartais jų gali susikaupti daugiau nei 10 proc. kūno svorio. Ligos pradžioje ima tinti akys, manoma, kad gal tai alergija ar akių uždegimas. Viena iš žinučių tėvams būtų tokia: jeigu vaikui dėl neaiškių priežasčių ima tinti akys, reikėtų atlikti šlapimo tyrimą, kuris parodytų baltymo kiekį šlapime. Ši liga gali pasikartoti kelis kartus per metus, pasikartoti po metų ar niekada nepasikartoti. Laimei, dažniausiai šita liga paauglystėje baigiasi.
Inkstai ir kitos mūsų organizmo sistemos: kokios įtakos turi viena kitai?
Prof. M. Miglinas: Lėtinė inkstų liga skirstoma į 5 stadijas, kurios rodo, kiek inkstai veikia. Kai nustatoma 3 stadija, yra didesnė tikimybė, kad šiems pacientams širdies ir kraujagyslių liga išsivystys anksčiau, negu prireiks inkstų pakaitinio gydymo dialize arba inksto transplantacijos. Širdis ir inkstai labai susiję, netgi širdies ir inkstų ligų rizikos veiksniai yra labai panašūs. Inkstų ligas mes neretai galime suvaldyti, bet didžioji grėsmė yra sunkios širdies ir kraujagyslių ligų traumatizuojančios bei neįgalumą didinančios pasekmės – infarktai, insultai. Todėl ir sakome, kad inkstų ligas būtina pradėti gydyti kuo anksčiau, kad nebūtų pažeistos kitų organų sistemos.
Doc. dr. K. Ažukaitis: Inkstų ligos vaikystėje labai anksti pažeidžia kraujagysles ir širdį. Gydydami šiuos vaikus nuo aukšto kraujospūdžio turime maksimaliomis dozėmis skirti 4–5 vaistus. Jau vaikystėje vaikų širdies sienelės sustorėja, ilgainiui jos prasčiau atsipalaiduoja. Vaikui iki 18 metų širdies nepakankamumo dar nebus, tačiau anksti prasidėjusi lėtinė inkstų liga anksti pažeidžia ir širdį: 30 metų amžiaus sulaukusiems pacientams prasideda tokios širdies problemos, kokių įprastai žmonės sulaukia būdami 60 metų. Todėl stengiamės reguliuoti ir stabilizuoti kraujospūdį, kad nebūtų pažeidžiama širdis ir kraujagyslės.
Kaip pacientas gydomas, kai inkstai nustoja veikti?
Prof. M. Miglinas: Kai pacientui nustatoma lėtinė inkstų liga ir jos 4 ar galutinė 5 stadija, inkstai savo funkcijos nebegali atlikti. Tada kraujyje kaupiasi medžiagų apykaitos produktai (nuodingos medžiagos), skysčiai, pacientui išgyventi reikalinga pakaitinė inkstų terapija – dializės procedūros (hemodializė ar peritoninė) arba inksto transplantacija. Dėl neišvalomo kraujo ir jame besikaupiančių nuodingų medžiagų organizmas funkcionuoti negali.
Doc. dr. K. Ažukaitis: Vaikams diagnozuojamos inkstų ligos yra įgimtos, jiems dializės procedūros taikomos labai jauname amžiuje ir sukelia iššūkių. Jei vaikas gimsta su visišku inkstų funkcijos nepakankamumu, jam dializę reikia taikyti pirmomis gyvenimo dienomis. Patiems mažiausiems taikoma peritoninė dializė (kai filtru tampa pilvaplėvė – kateteris įkišamas į pilvą, pilvo ertmė užpildoma specialiu skysčiu ir į jį per pilvaplėvę išeina visos tos medžiagos, kurias būtina iš organizmo pašalinti. Tas skystis yra išpilamas ir procedūra kartojama). Kitas žingsnis – inksto transplantacija. Tačiau ją galima atlikti tik 10–12 kg sveriantiems pacientams. Todėl mes turime tam vaikui padėti užaugti iki tokio svorio, kad jo gyvenimas būtų kuo visavertiškesnis.
Kaip pacientai patys gali sau padėti išsaugoti sveikus inkstus?
Doc. dr. K. Ažukaitis: Kalbėdami apie vaikus, turėtume išskirti du dalykus: laiku diagnozuoti įgimtas ar autoimunines ligas, joms esant – kontroliuoti baltymą šlapime ir kraujo spaudimą. Bendros rekomendacijos visiems: būtinai stengtis gyventi sveikai – tinkamai kontroliuoti kraujospūdį, cukrinį diabetą, būti fiziškai aktyviems, maitintis visavertiškai ir sveikai, riboti druską, gerti pakankamai vandens, vengti inkstus pažeidžiančių vaistų nuo skausmo, būtina šlapimo organų infekcijų profilaktika.
Prof. M. Miglinas: Tos pačios taisyklės tinka ir suaugusiesiems. Ir dar viena svarbi profilaktinė priemonė visiems – bent kartą per metus apsilankyti pas šeimos gydytoją ir padaryti kraujo ir šlapimo tyrimus, net ir nejaučiantiems jokių negalavimų.
Visuomenei būtų naudinga ir visuotinė inkstų ligų prevencinė programa, orientuota būtent į inkstų ligų prevenciją. Tai svarbu atsižvelgiant į augančią inkstų ligų statistiką: skaičiuojama, kad lėtine inkstų liga serga kas dešimtas žmogus. Šios ligos pažeidžia daugelį organizmo sistemų – pacientai netenka darbingumo, dializės procedūroms ir transplantacijai reikalingi dideli kaštai.