Pradinis / Šeima ir sveikata / Kaune didėja sergamumas kokliušu. Ką reikėtų žinoti apie šią ligą?

Kaune didėja sergamumas kokliušu. Ką reikėtų žinoti apie šią ligą?

medium_497687587Kauno visuomenės sveikatos centras informuoja, kad iki š. m. liepos 29 d. Kauno apskrityje jau užregistruoti 42 kokliušo atvejai, nors per visus 2013 m. jų užregistruota tebuvo 29. Daugiausia iš jų registruota Kauno mieste (36 atvejai), Kauno rajone (5 atvejai) ir Prienuose (1 atvejis). 90 proc. atvejų kokliušo diagnozės patvirtintos laboratoriškai.

Daugiausia sirgo vaikai

Kauno mieste kokliušu daugiausia sirgo vaikai (35 atvejai), iš jų dažniausiai – iki 3 m. amžiaus (15 atv.) ir 12–15 m. amžiaus vaikai (12 atv.). Įvertinus šių vaikų skiepijimo apimtis, išsiaiškinta, kad 15 susirgusiųjų nuo kokliušo skiepyti nebuvo. Užregistruoti Kauno mieste ir septyni šios ligos protrūkiai: 2 vaikų ugdymo įstaigose, 5 namų aplinkoje – šeimose (kai per 14–21 d. laikotarpį toje pačioje įstaigoje ar šeimoje susirgo 2 ir daugiau asmenų). Atlikus židinių epidemiologinį tyrimą išsiaiškinta, kad visose šeimose kokliušu susirgę vaikai nuo šios ligos nebuvo skiepyti arba buvo paskiepyti netinkamai.

Kokliušas – liga, pažeidžianti kvėpavimo takus

Primename, kad kokliušas – ūminė bakterinė užkrečiamoji liga, pažeidžianti kvėpavimo takus. Dėl simptomų panašumų dažnai gali būti painiojamas su įprastu peršalimu. Pradžioje kokliušas niekuo nesiskiria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: truputį pakyla temperatūra, asmuo pradeda kosėti. Kosulys vis stiprėja, po 1–2 sav. atsiranda kosulio priepuolių, šie negydomi gali tęstis 4–6 savaites. Toks kosulio priepuolis gali trukti net keliolika minučių. Per parą gali ištikti nuo kelių iki keliolikos tokių priepuolių, dažniausiai jie paūmėja ir vargina naktimis. Sveikstant kosulio priepuoliai retėja ir tampa lengvesni.

Galimos šios ligos komplikacijos: gerklų gleivinės uždegimas, bronchų gleivinės uždegimas, plaučių uždegimas, galvos smegenų uždegimas ir pažeidimas, kvėpavimo sustojimas.

Kokliušu užsikrečiama namie nuo vyresnių vaikų ir tėvų

Kokliušas plinta artimo kontakto metu, lašeliniu būdu per orą. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, kokliušo bakterijos plinta seilių lašeliais. Į aplinką patekusios bakterijos lengvai prasiskverbia į sveiko žmogaus viršutinių kvėpavimo takų gleivinę, joje dauginasi ir sukelia uždegimą.

Užsikrėtęs kokliušu žmogus suserga per 5–21 dieną (dažniausiai per 7–10 d.), bet slaptasis ligos laikotarpis gali užsitęsti ir iki 42 dienų. Tikimybė užkrėsti kitus šeimos narius siekia net iki 80 proc., dažnai užsikrečiama nuo vyresnių vaikų ar tėvų.

Šeimos nariai neretai neįtaria esą šios infekcijos nešiotojai, mat diagnozuoti kokliušą galima tik atlikus specifinius laboratorinius tyrimus, o pirmieji ligos simptomai niekuo nesiskiria nuo įprasto peršalimo, tad dažniausiai ligoniai gydomi neskiriant jiems papildomų tyrimų. Anksčiau šią infekciją platindavo maži vaikai, tačiau, pradėjus juos skiepyti nuo kokliušo, infekcijos šaltiniu dažniau būna suaugusieji.

Kokliušas suaugusiesiems dažniausiai lieka nediagnozuotas, atsiradę simptomai priskiriami prie kitų kvėpavimo takų ligų, nes manoma, kad suaugusieji kokliušu neserga. Tačiau, mokslinės literatūros duomenimis, 10–20 proc. ilgiau nei 14 d. kosinčių suaugusiųjų serga kokliušu, tik suaugusiesiems ši infekcija būna lengvesnės formos.

Kokliušu serga ir įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikrečia kūdikiai ir naujagimiai, bet dažniausiai serga vaikai nuo 1 iki 5 metų amžiaus. Dažniausiai serga neskiepyti ar netinkamai paskiepyti vaikai. Be to, skiepai apsaugo žmogų nuo kokliušo apie dešimt metų, todėl pastaruoju metu labai padaugėjo susirgimo kokliušu atvejų paauglių ir suaugusiųjų grupėse.

Kokliušo profilaktikai – skiepai vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems

Vienas veiksmingiausių kokliušo profilaktikos būdų – skiepijimas. Skiepyti būtina ne tik kūdikius, bet ir paauglius, suaugusius žmones.

Primename, kad, pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kūdikiai pradedami skiepyti neląsteline kokliušo vakcina nuo dviejų mėnesių amžiaus. Trys vakcinos dozės įskiepijamos kas du mėnesius, ketvirtoji – vaikui sulaukus 18 mėn. amžiaus.

Būdami 6–7 metų amžiaus vaikai skiepijami imunitetą sustiprinančiąja vakcinos doze, turinčia kokliušo komponentą. 80 proc. žmonių, pasiskiepijusių trimis vakcinos dozėmis, susidaro pakankamas imunitetas, kuris ima silpnėti praėjus 3 m. po skiepijimo ir trunka 4–12 metų, tad paauglių ir suaugusiųjų apsauga nuo kokliušo sumažėja iki minimumo ir šie tampa imlūs ligai. Todėl suaugusiesiems, prieš planuojant šeimos pagausėjimą, taip pat rekomenduojama apsisaugoti nuo kokliušo vakcinos infekcija.

Veiksmingiausias būdas apsaugoti kūdikius nuo šios ligos – pirmaisiais gyvenimo mėnesiais (ypač iki 2 mėn.) užtikrinti, kad jų aplinkoje nebūtų kokliušu sergančių asmenų. Taip pat itin svarbu pakartotinai paskiepyti ir šeimos narius, – tai tik sustiprina suaugusiųjų ir vyresnių vaikų imunitetą šiai infekcijai.

Pakartotinai pasiskiepyti nuo kokliušo turėtų: 11–18 metų paaugliai, mamos prieš nėštumą arba iš karto po gimdymo, tėvai ir kiti šeimos nariai prieš naujagimiui gimstant, vaikų ir sveikatos priežiūros darbuotojai – suaugusieji, dirbantys su mažais vaikais, ar bet kuris suaugęs asmuo, norintis pasiskiepyti nuo kokliušo.

Jei susirgote

Kokliušas gydomas antibiotikais. Sergančiuosius būtina izoliuoti nuo mažų vaikų ne mažiau kaip penkioms dienoms nuo gydymo antibiotikais pradžios, o asmenis, negydomus antibiotikais, – trims savaitėms. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kūdikių, gimdymo namuose, vaikų ligų skyriuose ir kt. turi būti izoliuojami visi sergantys vaikai ir suaugusieji.

Vaikai, bendravę su ligoniu, sergančiu kokliušu, 14 dienų stebimi, o susirgę izoliuojami. Iki septynerių metų skiepytų ar neskiepytų vaikų, bendravusių su sergančiuoju kokliušu, nerekomenduojama 21 dieną nuo paskutinės kontakto dienos arba iki penktos ligonio gydymo antibiotikais dienos leisti į kolektyvus (vaikų ugdymo įstaigas).

Artėjant naujiems mokslo metams būtina profilaktiškai patikrinti vaikų sveikatą, jei reikia, – juos paskiepyti (taip pat ir nuo kokliušo). Užsitęsus peršalimo simptomams ir kosuliui reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją dėl tikslios diagnozės nustatymo ir gydymo paskyrimo.

Parengė Rima Gabrielaitė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė

PALIKTI KOMENTARĄ

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Taip pat skaitykite:

Scroll To Top